Ugniagesiai gelbėtojai turi kuo pasidžiaugti ir už ką pabarti

gaisras mockiu kaime zuvies cechasPraėję 2015-ieji Šilutės rajonui buvo šiek tiek sėkmingesni už 2014-uosius, – taip galima teigti panagrinėjus rajone kilusių gaisrų statistiką: 2014 m. kilo 208 gaisrai, kurie padarė nuostolių už 201 750 eurų, o pernai – 182 gaisrai, kurių žala siekia 200 796 eurų (tiesa, materialinius nuostolius skaičiuoja patys nukentėjusieji, tad jie – sąlyginis dalykas).

2014-ieji dar blogesni buvo tuo, kad gaisrai nusinešė vieno žmogaus gyvybę, o traumuoti buvo 5 žmonės. Pernai traumas jų metu patyrė 4 žmonės, o mirtinų nelaimių išvengta.

Tačiau už šių skaičių, kad ir šiek tiek sumažėjusių, slepiasi ne tik didžiuliai materialiniai nuostoliai, bet ir žmonių tragedijos.

Ugniagesiai sako, jog ir pirmosios šių metų šaltosios savaitės buvo palyginti ramios, tad mano, jog prevencinėmis priemonėmis jau pavyko šiek tiek pakelti žmonių sąmoningumą – jie su ugnimi ir šildymo prietaisias elgiasi atsakingiau.

Žiauriausias – Šylių padegėjas

Dažniausia užpernykščių ir pernykščių gaisrų priežastis yra ta pati – neatsargus pačių žmonių elgesys su ugnimi. Dėl to 2014 m. kilo 148, o 2015 m. – 130 nelaimių. Po vieną gaisrą sukėlė vaikai.

Rajono gyventojai neatsikrato „pomėgio“ neįtikusius kaimynus bausti ugnimi: įtarta, kad užpernai įvykdyta 13, o pernai – 15 padegimų. Visus įtarimą sukėlusius atvejus tirti perėmė policija.

2014 m. 9 gaisrai kilo dėl elektros įrangos eksploatavimo pažeidimų (pernai – 11), 12 – dėl netvarkingų krosnių (pernai – 6), ir 15 dėl savaeigio transporto eksploatacijos pažeidimų (pernai – 13).

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) atstovas Arūnas Ališauskas džiaugiasi, kad šilutiškiai išgirdo nuolatinius ugniagesių prašymus nepilti karštų pelenų į šiukšlių konteinerius. Taip kasmet būdavo sudeginama po kelias dešimtis konteinerių, degalus eikvodavo į įvykio vietas skubantys ugniagesiai. Žinia, nuo to turtingesni netampame, atvirkščiai – tuštiname visų mūsų bendrą kišenę.

Neskaičiuojant padeginėjamų šiukšlių konteinerių, kurie 2014 m. degė 30, o pernai – 21 kartą, dažniausiai liepsnoja gyvenamieji pastatai. Pastarųjų gaisrų užpernai būta 26, o pernai jie degė 21 kartą.

Visko mačiusius ugniagesius stebino vadinamojo Šylių padegėjo žiaurumas. Jis net du kartus padegė jaunos, mažus vaikus auginančios šeimos namą, negalvodamas, kokias skaudžias pasekmes gali turėti toks jo kerštas.

Degė žuvies apdirbimo įmonės

Pernai kelis kartus degė gamybiniai pastatai, tris kartus ugnis naikino žuvies perdirbimo įmonių įrenginius ir paruoštą produkciją. Sakūtėliuose esančioje įmonėje gaisras įsiplieskė dėl gamybos proceso pažeidimo.

Du kartus degė ir Šilutėje, Šilo g., esanti žuvies apdirbimo įmonė: kartą elektros įranga sukėlė gaisrą sandėlyje, kitą kartą irgi dėl elektros įrangos ugnis įsiplieskė gamybos patalpose.

2015-aisiais 32 kartus degė tvartai, garažai ir kiti kiemo statiniai (2014 m. – 22 kartus). Paskutiniai dideli ūkinių pastatų gaisrai visai neseniai, metų pabaigoje, sunaikino Žemaičių Naumiesčio ir Versmininkų ūkininkų turtą ir žiemai paruoštas šieno atsargas.

Transporto priemonės 2014 m. užsiliepsnjo 22, o 2015-aisiais – 16 kartų. Mažėjo ir žolės deginimo atvejų, bet šie skaičiai dar vis labai dideli – atviros teritorijos 2014 m. degė 95, o 2015 m. – 82 kartus.

Užpernai 4 kartus ugniagesiai buvo kviesti gesinti ir šieno ar šiaudų stirtų, pernai tokių gaisrų nebuvo.

Krosnį geriau kūrenti 2 kartus, nei vieną kartą – iki raudonumo

2015-aisiais ugniagesiams gelbėtojams padaugėjo įvairių gelbėjimo darbų: užpernai gelbėjimo paslaugų reikėjo 129 kartus, pernai – 143 kartus. Po 13 kartų kasmet PGT vyrai kviesti padėti avarijas patyrusiems žmonėms, užpernai 7 kartus, o pernai – tik 1 kartą jiems teko ieškoti skenduolių. Po keliasdešimt kartų per metus jiems tenka skubėti į pagalbą įvairioms nelaimėms nutikus buityje, po tiek pat kartų teko teikti pagalbą specialiosioms tarnyboms, dar po keliolika kartų šalino gamtos stichijos padarinius.

Gelbėjimo darbams priskiriami ir atvejai, kuomet kaminuose užsiliepsnoja suodžiai. Šiuos atvejus ugniagesiai vadina tik pačių žmonių aplaidumu. Anot A.Ališausko, nors apie būtinybę valyti kaminus nuolat kalbama ir visose žiniasklaidos priemonėse, ir tikrinimų metu, bet nemažai namų savininkų vis dar nesuvokia, kaip tai svarbu. Neretas pats šiek tiek pakrapšto kaminą, ir mano, kad taip jau išvalė, kiti net visai nevalo, o atvykusiems ugniagesiams bando meluoti, esą valę kaip reikiant.

Bet kokį gudravimą šioje srityje greit patikrina ugnis.

Vis dar atsiranda ir tokių „gudruolių“, kurie giriasi taip prisikūrenantys namus, kad ir antrą dieną dar yra šilta. Toks krosnių kūrenimas – didelė gaisro rizika.

Po kaimus važinėjantiems ugniagesiams tenka matyti šeimų, kur viena namuose su būriu mažų vaikų likusi jauna mama irgi džiaugiasi, kad jos namuose – šilta. Anot A.Ališausko, tokią „šilumą“ nepakeliamu karščiu galima pavadinti, bet namuose vis tiek dar pleška net iki raudonumo įkaitusi ir, regis, tuoj tuoj sprogsianti krosnis…
Dažniausiai toks „šildymasis“ pastebimas šeimose, kur tėvams akivaizdžiai trūksta socialinių įgūdžių.
Specialistas dar kartą primena, kad verčiau krosnį pakurti 2 kartus, nei vieną kartą pleškinti iki ji suskeldės ir sukels nelaimę.

Atsargiai su elektros prietaisais

Prasidėjus šalčiams dažna šeima papildomai šildosi ir elektros prietaisais. Tai darantieji irgi turi būti atidūs, net trumpam nepalikti jų be priežiūros.

A.Ališauskas primena, jog visų sovietinės statybos daugiabučių elektros instaliacija buvo pritaikyta menkai apkrovai. Juk prieš kelias dešimtis metų nebuvo nei elektrinių viryklių, nei mikrobangų krosnelių, nei kompiuterių ar įvairiausių kitų galingų buities prietaisų, kurių šiandien pilna visuose butuose. Todėl elektros tinklas yra perkrautas, o jei dar papildomai įjungiami ir elektriniai šildytuvai, sena elektros instaliacija gali ir nebeatlaikyti.

Tas pats pasakytina ir apie privačius namus, jei jų savininkai nepasirūpino elektros instaliacijos atnaujinti. Tad atsargumas būtinas visiems.