Ugniagesių darbas karantino metu: gelbėti ir katinai, ir fermoje užgriuvę galvijai

Per pirmąjį šių metų pusmetį Šilutės rajone kilo net 24 gaisrais mažiau, nei per tą patį 2019 metų laikotarpį. Mažesni ir gaisruose žuvusiųjų bei traumuotų žmonių skaičiai.
Per pusmetį rajone degė 25 gyvenamieji pastatai. Birželio 25 dieną supleškėjo namas Budrikų kaime. Šilutės PGT nuotr.

Visgi ugniagesiams būta ir labai sunkių momentų. Jų darbą labai apsunkino karantinas, be to, šiemet iššūkių nepagailėjo gamta: dribtelėjo tokių gelbėjimo darbų, kurie užtruko kone parą.

Per pusmetį – po vieną padegimo atvejį

Pernai per 6 metų mėnesius rajone užfiksuoti 104 gaisrai, šiemet – tik 80. Pernai liepsnos pasiglemžė dviejų žmonių gyvybes, šiemet – vieno, sužeista buvo atitinkamai 5 ir 1 žmogus.

Tokių gerų poslinkių priežastis, pasak ugniagesių vadovybės, pirmiausia yra prevencinis darbas: įvairios akcijos, kurių metu tikrinama, ar gyventojai įsirengė dūmų detektorius, stebima dūmtraukių, krosnių, elektros instaliacijos būklė, vyksta pokalbiai su gyventojais apie saugumo priemones.
Pašalinis ugnies šaltinis – taip ugniagesiai įvardija pagrindinę visų gaisrų priežastį, dėl kurios pernai per pusę metų kilo 50, o šiemet jau 42 nelaimės. Tai gali būti ir netyčia numesta nuorūka, ir bet koks kitas liepsnų šaltinis.

Neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi tapo atitinkamai 5 ir 6 gaisrų priežastimi. Užtat šiemet gerokai sumažėjo – nuo 11 iki 4 – gaisrų, kuriuos sukėlė elektros prietaisų ir instaliacijos gedimai.
Tačiau vis dar neretai gaisrai įsiplieskia dėl elektros instaliacijos gedimų transporto priemonėse: pernai tokių atvejų užregistruota 6, šiemet 5.

Krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai – dar dažnesnė gaisrų priežastis, pernai per 6 mėnesius sukėlusi 19, šiemet 15 nelaimių. Būta ir po vieną įtartą padegimo atvejį, kuriuos aiškinasi policija.

Mažėjo pievų gaisrų, daugėjo gelbėjimo darbų

Visos atviros teritorijos vis dar yra tos vietos, kurios liepsnoja dažniausiai: pernai jos degė 45, šiemet 26 kartus. To sumažėjimo priežastis, pasak Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rimanto Mačijausko, greičiausiai yra ta, kad ūkininkai pradėjo tvarkingiau prižiūrėti savo laukus, todėl jiems nebelieka ką deginti. Greičiausiai jie tai daro ne savanoriškai, – gal tik todėl, kad už netvarkingas žemes netenka išmokų. Bet kokiu atveju tai geras poslinkis, nes deginamos pievos daro didelę žalą gamtai ir dažnai kelia grėsmę pačių žmonių turtui.

R. Mačijauskas pastebi, kad kur kas dažniau pievos dar deginamos Rytų Lietuvoje, aplink sostinę.
Deja, bet dažnai dega ir gyvenamieji pastatai, pernai jie liepsnojo 27, šiemet 25 kartus. Šiemet jau degė ir vienas gamybinis pastatas – žuvies apdirbimo įmonė Šilutėje, bet šis gaisras didelių nuostolių nepadarė.

Pagalbiniai ūkio pastatai pernai liepsnojo 9, o šiemet jau 4 kartus, savaeigės transporto priemonės atitinkamai 9 ir 8 kartus.

Kur kas dažniau – 7 kartus – šiemet jau liepsnojo apleisti ir nebenaudojami pastatai, kai pernai tokių gaisrų buvo tik 2. Vis dar deginame ir šiukšlių konteinerius: pernai jie degė 5, šiemet jau 8 kartus.
Šiemet gelbėtojams teko kur kas daugiau gelbėjimo darbų – nuo 79 šis rodiklis ūgtelėjo iki 100 per pusmetį. Pasak R. Mačijausko, tai ir pagalba medikams, ir policijos pareigūnams, ir gyvūnų gelbėjimas.

Gelbėjo ir katinus, ir kelis šimtus galvijų

Didžiulė nelaimė kovo viduryje įvyko Šyšgirių kaime, kur uraganas sugriovė fermą, po griuvėsiais įkalindamas kelis šimtus galvijų. Gelbėjimo darbai truko kone parą.

Greičiausiai gyvenimo ritmą sustabdęs karantinas buvo ta priežastis, dėl kurios šiemet smarkiai sumažėjo avarijų ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų, į kuriuos skuba ir PGT vyrai. Tokių įvykių pernai buvo užfiksuota 17, o šiemet jau tik 8. Tiesa, R. Mačijauskas mano, kad prie to prisidėjo ir aktyvesnis policijos darbas, jos aprūpinimas moderniomis priemonėmis, kurios leidžia užkardyti daugiau nusižengimų ir KET pažeidimų.

Užtat šiemet dažniau – nuo 20 iki 44 kartų – gelbėtojams teko likviduoti gamtos stichijų padarinius.
Neatsargi žmogaus veikla buityje – tai irgi vis dar neretas reiškinys. Štai pernai iškvietimų į tokios veiklos sukeltus įvykius būta 10, šiemet – 13. Dažniausiai tai neatidžių piliečių pagalbos šauksmas – tų, kurie palikę ant viryklės verdantį puodą išeina iš namų ir užtrenkia duris… Arba išeina tik iššluoti laiptinę, o duris trinkteli susidaręs skersvėjis, už jų palikdamas dar ir mažus vaikus…

Pernai pirmąjį pusmetį nebuvo užfiksuota jokių gyvūnų gelbėjimo darbų, o šiemet į tokius iškvietimus ugniagesiai gelbėtojai skubėjo jau 4 kartus. Taip Šilutėje išgelbėti du katinai, Kintų seniūnijoje į kanalą įkritęs veršiukas.

Sunkiausias darbas gelbėtojams ir didžiausia nelaimė ūkininkams buvo uragano nuversta galvijų ferma Šyšgirių kaime. Tuomet visiems teko gelbėti po griuvėsiais likusius gyvus ir traukti jau nebegyvus gyvulius, o gelbėjimo darbai užtruko kone parą.

Darbą apsunkino karantinas

Apskritai šių metų pirmąjį pusmetį ugniagesiai vadina sunkesniu už pernykštį ir tai labiausiai dėl koronaviruso epidemijos. Mat nors ugniagesiai dirbti nuotoliniu būdu negalėjo, jiems irgi teko mokytis dirbti kitaip. R. Mačijauskas pasakoja, jog karantino metu kiekvieną rytą buvo matuojama visų į darbą ateinančių ugniagesių ir kitų specialistų temperatūra, imtasi kitų atsargumo priemonių.

„Turėjome labai saugotis, kad kas nors neatneštų į tarnybą viruso. Nes kas būtų buvę, jei susirgtų bent vienas mūsų darbuotojas? Juk tada būtų tekę uždaryti visą tarnybą?..“ – pasakoja PGT viršininkas.

O mes pabandykime įsivaizduoti, kas lauktų mūsų visų ištikus nelaimei, jei reikėtų laukti iš kito miesto atvažiuojančių ugniagesių?..

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.