Užtat šiemet žymiai rečiau degė gyvenamieji ir pagalbiniai ūkio pastatai, bet Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrams dvigubai daugiau teko atlikti gelbėjimo darbų, o policija atlieka dvigubai daugiau tyrimų dėl padegimo.
Mažiau gaisrų dėl elektros ir krosnių
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) statistika rodo, kad per 5 praėjusių metų mėnesius gyvenamieji pastatai Šilutės rajone degė 33 kartus, o šiemet (laimė) tik 20 kartų. Perpus mažiau gaisrų šiemet kilo ir pagalbiniuose ūkio pastatuose: pernai 13, šiemet 7.
Šilutės PGT vyriausiasis specialistas Arūnas Ališauskas pasakoja, jog šiemet kur kas dažniau, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, gaisrų priežastis buvo neatsargus žmonių elgesys su ugnimi ir pašalinis ugnies šaltinis. Tokios skaudžių nelaimių priežastys pernai užregistruotos atitinkamai 4 ir 32 atvejais, o šiemet jau 7 ir 45 atvejais.
Užtat labai sumažėjo (nuo 10 pernai iki 3 šiemet) gaisrų, kilusių dėl elektros prietaisų ir instaliacijos gedimų. Krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai pernai per 5 mėnesius liepsnas įplieskė 3 kartus, o šiemet dar nė karto. Bet šiemet gerokai dažniau – jau 4 kartus – ugniagesiams ir savininkams kilo įtarimų, kad jų turtas galėjo būti padegtas, kai pernai policija buvo pradėjusi tik 1 tokį tyrimą.
Ankstyvą pavasarį buvo padegtas ir Norkaičių miškas.
Talkina policijai ir medikams
Šiemet kur kas dažniau kraštiečiai pleškino savo pievas ir laukus: pernai pavasarį tokių išvykimų Šilutės PGT užregistruota 13, o šiemet per tą patį laiką – jau 31. Vien per gegužės mėnesį pievos gesintos 8 kartus, nors šis mėnuo šiemet buvo išskirtinis – ypač lietingas.
Tačiau, pasak A. Ališausko, šioje vietoje stebimi šiokie tokie pokyčiai. „Prieš kokį dešimtmetį tai būdavo milžiniški gaisrai, pleškėdavo po kelis hektarus pievų. Dabar žmonės jau atsakingesni, vos pamatę menką dūmelį jau skuba kviesti pagalbą“, – pasakoja specialistas.
Dvigubai daugiau PGT vyrams šiemet teko atlikti ir gelbėjimo darbų: pernai 51 kartą, šiemet – 99. Pasak A. Ališausko, tai ir todėl, kad pavasarį siautė ne viena audra, varčiusi medžius, kurie gulė ant kelių. O ir potvynis šiemet buvo ypač galingas ir ilgas, tad į apsemtas teritorijas ugniagesiams ne kartą teko gabenti ir elektros tiekėjus, ir maistą gyventojams.
Nuo 12 iki 25 šiemet padaugėjo specialiųjų tarnybų prašymų padėti. Dažnai tai būna iškvietimai į nelaimes keliuose, kuomet be gelbėtojų įrangos būna neįmanoma išlaisvinti užspaustų žmonių. Neretai pagalbos prašo ir medikai bei policijos pareigūnai, negalintys patekti į butus, kai kaimynai pasigenda juose gyvenančių senolių arba žmogų ištinka kitokia nelaimė.
„Dabar daug vienišų žmonių, kurių vaikai išvykę į užsienius, o jie, palikti vieni, ir suserga, ir suklumpa, būna, kad ir mirusius randame“, – pasakoja A. Ališauskas.