Ugniagesių metai: gaisrų mažiau, padegimų ir gelbėjimo darbų daugiau

2022-ieji Šilutės ugniagesiams buvo kiek ramesni, nei 2021-ieji, mat pernai kilo šiek tiek mažiau gaisrų, nei užpernai. Pernykščiai gaisrai nenusinešė ir nė vienos gyvybės, kai užpernai vienas žmogus gaisre žuvo. Tačiau pernai buvo daugiau gaisruose traumuotų žmonių, be to, pradėta dvigubai daugiau ikiteisminių tyrimų dėl galimo padegimo.

Šiemet liepsnos jau siautėjo ir Šturmų kaime esančioje sodyboje. Šilutės PGT nuotr.

Visoje šalyje pernai kilo daugiau nei 9,8 tūkst. gaisrų, juose žuvo daugiau nei 70 žmonių.

Dažniau degė pievos, daugiau ir padegimų

138 – tiek gaisrų pernai užregistruota Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) statistikoje. 2021-aisiais jų buvo 159.

PGT vyriausiasis specialistas Arūnas Ališauskas suskaičiavo, kad pernai mažiau nei užpernai gaisrų kilo gyvenamuosiuose pastatuose – atitinkamai 38 ir 54. Vienas paskutiniųjų rudenį sudegė namas Vainute, Baranausko g.

Rečiau pernai degė ir pagalbiniai ūkio pastatai (2022-aisiais – 16, 2021-aisiais 24 kartus). Per dvejus pastaruosius metus visai išvengta gaisrų gamybiniuose pastatuose.

Užtat pernai dažniau liepsnojo pievos ir miškai – 38 kartus (2021 m. – 21 kartą), ir transporto priemonės – 15 kartų (2021 m. – 11).

Pagrindine tokių nelaimių priežastimi vis dar išlieka pašalinis ugnies šaltinis – taip ugniagesių terminologija įvardijami atvejai, kai nėra nusikalstamos veikos požymių, o ugnies šaltinio nepavyksta nustatyti. Pernai dėl to kilo 68 gaisrai, užpernai – 61.

Pastaruoju metu žymiai padaugėjo (nuo 1 užpernai iki 5 pernai) įtariamų padegimų.

Žmonės tampa sąmoningesni

Šiek tiek rečiau (13 kartų) pernai ugnį įplieskė elektros įrenginių ir instaliacijos gedimai (2021 m. – 20 kartų). Mažėjo nelaimių ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimų. Kodėl? A. Ališauskas tiki, kad tai ir žmonių sąmoningumo, ir pačių ugniagesių ilgamečio darbo pasekmė.

„Seniūnijos mums pateikia rizikingą gyvenimą gyvenančių, namų tinkamai neprižiūrinčių žmonių sąrašus. Važiuojame pas juos, kalbamės, primename apie galimas nelaimes, raginame įsirengti dūmų detektorius. Dažnam ir patys juos kartu su seniūnijomis įrengiame“, – pasakoja specialistas.

Pasak jo, gal ir žmonės patys pradeda suvokti, kad bet koks turtas turi nemenką vertę ir reikia visomis priemonėmis stengtis jį išsaugoti, nes šiandieninio kainų šuoliavimo aukštyn metais nusipirkti naujus baldus, įrangą ar net namus nėra lengva.

Daugėjo gelbėjimo darbų

Praėjusiais metais visu pusšimčiu kartų daugiau Šilutės PGT vyrai buvo kviečiami atlikti įvairius gelbėjimo darbus: 2021 m. – 150 kartų, 2022-aisiais – 202 kartus. Dvigubai dažniau (nuo 33 kartų užpernai iki 73 kartų pernai) jiems teko skubėti šalinti ir įvairius gamtos stichijų padarinius.

32 kartus užpernai ir 24 kartus pernai gelbėtojų pagalbos prireikė šilutiškiams, neatsargiai besielgusiems buityje.

Žymiai – dvigubai pernai lyginant su užpernai – padaugėjo ir iškvietimų padėti kitų specialiųjų tarnybų darbuotojams: užpernai tokių registruota 28, o pernai jau 50.

Ieškoti skenduolių Šilutės gelbėtojai pernai kviesti tik kartą, o užpernai – 3. Tačiau nuo 8 kartų iki 12 pernai jiems padaugėjo įvairių kitų gelbėjimo darbų vandenyje.

Nors PGT vadovai jau ne vienerius metus tikina, jog gelbėti gyvūnų nebevažiuos ir mokesčių mokėtojų pinigų tam neleis, šilutiškiai vis dar šaukiasi jų pagalbos ir tokiais atvejais. Pernai gelbėtojams irgi teko iš medžių kelti kelis katinus.

Naujųjų naktis beveik rami

Ta naktis yra ypatinga ir susilaukia didesnio dėmesio. Jeigu lygintume su nešventiniu periodu, nešventinėmis dienomis, išvykimų skaičius yra išaugęs keletą kartų“, – tuoj po 2023-iųjų metų sutikimo sakė Lietuvos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo poskyrio vyriausiasis specialistas Saulius Žilinskas. Pasak jo, nuo sausio 1-osios vidurnakčio iki 6 val. ryto viso šalies ugniagesiai gavo 105 iškvietimus, vyko į 79 gaisrus: šalyje degė automobiliai, namai ir butai. Vilniaus apskrityje buvo 25 išvykimai, Kauno – 26 ir Klaipėdos – 20.

Visgi Šilutės rajone šiųmetis Naujųjų sutikimas, pasak A. Ališausko, buvo neįtikėtinai ramus. Tik artėjant vidurnakčiui užsidegė namo priestatas Švėkšnos seniūnijoje, bet šis gaisras su Naujųjų šventimu ar petardų sprogdinimais nesusijęs.

„Gal šilutiškiai jau išmoko kultūringai ir atsargiai švęsti, neberizikuoja nei savo turtu, nei pačių sveikata“, – viliasi specialistas.

Tiesa, jau sausio 4-ąją savo turto neteko Kintų sen., Šturmų kaimo Prycmų g. sodybą turėję žmonės. Sodyba buvo sena, joje jau kurį laiką niekas negyveno, šeimininkai joje tik laikė šunis ir atvažiuodavo jų pažiūrėti. Tądien atvažiavusi šeimininkė užkūrė krosnį ir išėjo pas kaimynę, o įsiplieskusias liepsnas pastebėjo jau pro šalį ėję žmonės. Senutėlis namas sudegė visai.