Ugniagesių metai: gelbėjo ne tik gyventojus, bet ir karves, arklius, šunis

gaisras Sysos_kaime_Rolando2016-aisiais Šilutės rajono gyventojai gaisruose patyrė arti pusės milijono eurų nuostolių. Tai – daugiau nei dvigubai didesnė suma, negu gaisrų nuostoliai siekė užpernai.

Paradoksas, kad bendras gaisrų skaičius pernai buvo gerokai mažesnis: 2016-aisiais kilo 150, o 2015-aisiais – 182 gaisrai.

Pagrindinė visų šių nelaimių priežastis išlieka ta pati – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi.

Nelaimėliai patyrė tūkstantinius nuostolius

Kalbėdamas apie pernai metų nelaimes, Šilutės valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Arūnas Ališauskas pirmiausia pasidžiaugia tuo, kad nei pernai, nei užpernai mūsų rajono gaisruose nežuvo nė vienas žmogus. Tiesa, traumuotų buvo: 2015 metais – 4, o 2016 m. – 5.

Apie 50 tūkstančių eurų žalos savininkams padarė net keli gaisrai. Tai dėl elektros instaliacijos gedimo birželio pabaigoje degęs namas Šilutėje, Nendrių gatvėje, taip pat liepos viduryje kemperį ir šalia jo stovėjusį namą supleškinęs gaisras Šyšos kaime.

30 tūkst. eurų nuostolių priskaičiavo gaisrą patyrę Žemaičių Naumiesčio Palendrių kaime gyvenantys žmonės, kurių namuose kilusio gaisro priežastis taip pat buvo netvarkinga elektros instaliacija. Dar tiek pat nuostolių ir dėl tos pačios priežasties rugpjūčio pabaigoje patyrė  ūkinio pastato netekusi inkakliškių šeima.
Anot A.Ališausko, pasidžiaugti galima nebent tuo, kad pernai rajone išvengta tokių nelaimių, kai šeimos lieka iš viso be stogo virš galvos.

Tūkstantinius nuostolius žmonės patiria ne tik tada, kai sudega gyvenamieji pastatai, bet ir tais atvejais, kai liepsnos įsisuka į transporto priemones. Štai rugpjūčio pabaigoje laukuose dirbusio kombainio variklio skyriuje kilusios liepsnos savininkui padarė apie 8000 eurų nuostolių.

Neatsargiai elgiasi ne vaikai

Neatsargus elgesys su ugnimi  – priežastis, dėl kurios ir pastaraisiais metais kilo dauguma visų nelaimių: 2015 metais – 130, o 2016-aisiais – 105 gaisrai.

Dažniausiai neatsargiai elgiasi ne vaikai, o suaugusieji. Su ugnimi žaidę mažamečiai tik 2015 metais sukėlė 1 gaisrą.

2015 m. 6 gaisrai, o 2016 m. 8 gaisrai rajone įsiplieskė dėl krosnių eksploatavimo taisykllių pažeidimų, 13 (2015 m.) ir 12 (2016 m.) – dėl transporto eksploatavimo taisyklių nepaisymo.

O padegimų (įtariamų ar nustatytų) per metus sumažėjo kone perpus – nuo 15 užpernai iki 9 pernai.
Nežymiai padaugėjo gaisrų, kilusių gyvenamuosiuose namuose, – nuo 21 (2015 m.) iki 23 (2016 m.); mažiau degė ir tvartai, garažai bei kiti kiemų statiniai: 2015 m. – 32 kartus, 2016-aisiais – tik 19 kartų.

Stabilūs išlieka transporto priemonių užsidegimų skaičiai – 2015 m. jos liepsnojo 16 kartų, o 2016 m. – 17 kartų.
Užtat kiek sumažėjo šiukšlių konteinerių padegimų: nuo 21 karto 2015 m. iki 14-os 2016-aisiais. Tačiau, anot A.Ališausko, pastaraisiais skaičiais visai neverta džiaugtis, mat šiemet jie menkesni greičiausiai ne todėl, kad šilutiškiai būtų išgirdę ugniagesių raginimus nepilti į atliekų konteinerius karštų pelenų taip rizikuojant padegti aplink esančius namus. Greičiausiai konteineriai pernai rečiau degė tik todėl, kad žiema iki pat sausio pradžios nerodė nagelių, tad ir karštų pelenų gyventojai turėjo mažiau.

Gelbsti žmones ir gyvūnus

Pernai rajone gerokai išaugo ir gelbėjimo darbų poreikis: 2015 m. atlikti tokių darbų Šilutės PGT vyrai skubėjo 143 kartus, o pernai – 189. Didžiuma atvejų – 64 (2015 m.) ir 68 (2016 m.) kartus – gelbėtojų pagalbos prireikė neatsargiai buityje besielgiantiems žmonėms. Vieni pametė raktus nuo namų, kiti prisiminė, kad ten dar paliko verdantį puodą ir mažamečius vaikus ar neįgalų artimąjį. Panašiose situacijose atsidūrusius tautiečius ugniagesiai gelbsti nuolat.

13 kartų 2015-aisiais ir 20 kartų pernai ugniagesiai gelbėjo avarijose nukentėjusius žmones, kartą užpernai ir net 9 kartus pernai jiems teko ieškoti skenduolių.

Daug iškvietimų kasmet PGT vyrai sulaukia praūžus vėtroms ir pernai tokių iškvietimų buvo ypač daug – 39 (užpernai – tik 14).

A.Ališauskas pasakoja, jog tenka gelbėti ir gyvūnus: 3 tokie iškvietimai buvo užpernai, 6 – pernai. Tai atvejai, kai žmonėms atrodo, kad be ugniagesių pagalbos numirs neva į ledą įšalusios gulbės, tuo tarpu atvykus pagalbai jos tiesiog pakyla ir nuskrenda. Būna, kai gyventojai dejuoja, jog be gelbėtojų pagalbos iš medžio neišlips katinai.
PGT vyrams teko gelbėti į durpingus Žalgirių ar Rupkalvių kaimų kanalus įsmukusias karves, teko traukti ir arklį, ir apleistame garaže į duobę įkritusį didelį šunį.

Žiemos rūpestis – nevalantieji dūmtraukių

Visgi vienu didžiausių žiemos rūpesčių ugniagesiai vadina nesusipratėlius privačių namų savininkus, kurie nesirūpina išvalyti dūmtraukių ir dėl to neretai pakliūva į rizikingas situacijas. Pernai gelbėti tokių ties didžiulių nelaimių riba balansavusių žmonių PGT vyrai skubėjo net 26 kartus, panašus buvo ir užpernykščių iškvietimų kiekis.
A.Ališauskas pabrėžia, kad tada, kai smarkiai atšala ir krosnys dirba visu pajėgumu, suodžiai dūmtraukiuose dega žymiai rečiau, mat ant sienelių jų nusėda žymiai mažiau. Tačiau kai orai atšils ir kūrenimas nebebus toks intensyvus, iškvietimų dėl užsidegusių dūmtraukiuose suodžių vėl padaugės.

Vykdo daug prevencinių akcijų

Nereikia manyti, kad tomis dienomis, kai nėra pranešimų apie įsisiautėjusias liepsnas, Šilutės ugniagesiai tik ramiai sėdi jų laukdami. Jie vykdo ir daugybę prevencinių akcijų.

Akcijos „Nedegink žolės“ metu 2016 metais surengta 17 reidų, kurių metu aplankyta 112 rajono kaimų, jų gyventojai informuoti apie riziką, kuri kyla deginant žolę atvirose teritorijose.

Kartu su seniūnijų socialinėmis darbuotojomis ir seniūnais vykdyta akcija „Kai žinau – namie saugiau“, kurios metu PGT vyrai apsilankė 223 sodybose, kuriose gyvena socialiai pažeidžiami 752 rajono gyventojai, auginantys mažamečius vaikus. Buvo įvertinta gyvenamųjų patalpų priešgaisrinė būklė, vėliau su savivaldybės vadovais, socialinio darbo organizatoriais ir seniūnais aptartos galimybės padėti toms šeimoms.

Įvertinus šios akcijos metu pastebėtus trūkumus rajono seniūnijose suremontuotos 8 kieto kuro krosnys, vieno gyvenamojo būsto elektros instaliacija, gyventojams sumontuoti 84 dūmų signalizatoriai. Čia didžiausią darbą atliko seniūnijos, kurios gyventojus ragino bent vieną kitą eurą iš savo pajamų skirti namų saugumui ir pačios ieškojo rėmėjų, galinčių nupirkti tuos signalizatorius.

Rizikingiausiose gaisro atžvilgiu rajono vietovėse su seniūnijų darbuotojais buvo vykdoma akcija „Gyvenkime saugiai“ ir aplankytos 169 sodybos, kuriose gyvena 382 žmonės. Jiems teiktos priešgaisrinės konsultacijos, pasiūlyta įsigyti autonominius dūmų detektorius, išdalinti lankstinukai priešgaisrine tematika.

Su „Šilutės būsto“ specialistais aplankytos 4 daugiabučių namų bendrijos. Vykdant akciją „Gyvenkime saugiai“ „Šilutės būsto“ darbininkai išvalė ar suremontavo 68 dūmtraukius, 35 daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose atliko elektros instaliacijos remontą.

„Prevencinės priemonės aptartos ir su Nemuno deltos regioninio parko darbuotojais, 10-ies bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviais, aplankyta 16 gyvenamųjų sodybų, gyventojai konsultuoti dėl šildymo prietaisų eksploatacijos. Rengiame prevencines akcijas asmenų be nuolatinės gyvenamosios vietos lankomuose apleistuose statiniuose – su budinčios pamainos pareigūnais jau surengėme 44 tokių vietų patikrinimus, dėl lankomų gyventojų būstų saugos kalbėjomės su socialiniais darbuotojais“, – vardija A.Ališauskas.

Kaip ir kasmet, ugniagesiai rengė susitikimus su darželinukais ir moksleiviais, rajono stambiaisiais ūkininkais ir kaimo turizmo sodybų savininkais, kurių metu išdalijo per 350 leidinių gaisrinės saugos tematika.