Ūkininkai pyksta: pieno perdirbimo įmonės parklupdė Lietuvą, klupdo ir šilutiškius!

UKININKU IR EZERSKIO 2Šilutės ir visos Lietuvos ūkininkai – pieno gamintojai – apimti nevilties ir nebemato savo verslo ateities. Taip Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus posėdyje teigė jo pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

Ūkininkus, mėnesį piketavusius prie Vyriausybės rūmų, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įtikinėjo, kad pieno perdirbėjai iki rudens nebemažins iš ūkininkų superkamo pieno kainų. Tačiau jau dabar, prasidedant ganiavai, pieno gamintojai pradėjo gauti pranešimus apie tai, jog pieno supirkėjai siūlys naujas pieno kainas.

Planuojama, jog pienas bus perkamas dar vienu ar dviem centais už litrą pigiau.

Susirinkime dalyvavusiam žemės ūkio viceministrui Albinui Ežerskiui ūkininkai išsakė pasipiktinimą, kad penkios didžiausios pieno perdirbimo įmonės parklupdė praktiškai visą Lietuvos ekonomiką – ne tik ūkininkus, bet ir juos aptarnaujančias žemės ūkio technikos, trąšų, sėklų, pašarų, degalų ir kitų prekių tiekimo įmones. Tačiau Žemės ūkio ministerija ir apskritai visa Vyriausybė nieko nepadarė, kad sutramdytų „tokią perdirbėjų diversiją“.

Žlugdomi ūkiai skandina ir kitus verslus

Ūkininkas iš Stubrių, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys Alfredas Stasys Nausėda susirinkime kalbėjo, kad žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės nesugebėjimas tramdyti „pieno supirkėjų vykdomos diversijos ūkininkų atžvilgiu kenkia ir kitiems verslams“. Pasak A.S.Nausėdos, Lietuvoje 240 tūkstančių ūkininkų dabar yra priversti parduoti savo pagamintą pieną mažesne už savikainą kaina. Nekyla abejonių, kad taip jie į bankrotą nusitemps ir daug kitų verslų, nes gerai žinoma, kad kiekvienas ūkininkas sukuria dar 3-4 darbo vietas kitoms verslo įmonėms.

Pasak A.S.Nausėdos, kuris dar visai neseniai vadovavo Savivaldybės Kaimo reikalų skyriui, Šilutės rajone yra registruota 7 700 ūkininkų ūkių. Jo turimais duomenimis, 2013 metais už parduotas 60 tūkstančių tonų pieno ūkininkai gavo 65 mln. litų pajamų. „Ar kokia nors kita sritis, pavyzdžiui, turizmas, gavo tokius pinigus? Niekas tiek negavo, todėl ar galima tokią armiją žmonių imti ir „subankrotinti“?“ – piktinosi A.S.Nausėda.

Ūkininkas pasakojo, kad kiekvieną dieną telefonu gauna žinutes apie pasiūlymus pirkti technikos, trąšų, žolynų sėklų. O ką gali pirkti ūkininkas, jeigu jis už parduotą savo produkciją negauna jokio pelno? Apie kokią verslo plėtrą, investicijas, žemių gerinimą jis gali galvoti?

Trijų pagrindinių technika prekiaujančių Lietuvos įmonių atstovai teigia, kad pirkimai yra žymiai sumažėję.

Įtaria korupciją

Ūkininkui iš Paleičių kaimo Kaziui Srugiui atrodo, kad Vyriausybėje ir Seime sėdinti valdžia yra priklausoma nuo stambiausių pieno perdirbimo įmonių bei įvairiausių didžiųjų prekybos tinklų savininkų malonės – galbūt net pasiduoda korupcijai.UKININKU IR EZERSKIO

„Jeigu jau tas mūsų laikomas šventuoju Eligijus Masiulis papuolė su kyšiu, tai ir visi kiti ministerijų valdininkai ir Seimo frakcijų vadovai turi eiti į STT vorele ir prisiduoti patys. Ne į ką kitą, o į korupciją man panašus aukščiausiosios valdžios pataikavimas grupei Lietuvos oligarchų, kuriems į vergovę atiduoti visi Lietuvos ūkininkai“, – sarkastiškai komentavo pieno supirkėjų žlugdomas ūkininkas.

Kiti ūkininkai, dalyvaujantys ES paramos programose, piktinosi, kad sutartyse su Nacionaline mokėjimo agentūra nurodyta daug įpareigojimų, kurių ūkininkai privalo laikytis. Ūkininkų nuomone, ir ūkininkų produkciją superkantys perdirbėjai, gaunantys ES paramos lėšų, lygiai taip pat turėtų įsipareigoti ūkininkų pagamintą produkciją pirkti ne mažesne nei vidutine ES pieno ar mėsos supirkimo kaina.

Ūkininkus piktina ir faktas, kad kai Vyriausybė skiria subsidijas paremti pieno gamintojus, tada pieno perdirbėjai sumažina pieno supirkimo kainas. Todėl ūkininkams vis tiek nepavyksta atsitiesti finansiškai. Štai ir šiemet Vyriausybė paskyrė 19 mln. Eur pieno gamintojams, tačiau vargu ar jie pasidžiaugs išaugusiomis pajamomis, nes pieno perdirbėjai tuo pat metu dar kartą mažina superkamo pieno kainą. Todėl ūkininkai mano, kad jei LR Vyriausybė nenustatys minimalios pieno supirkimo kainos, bet kuri pieno gamintojams skirta dotacija atsidurs perdirbėjų kišenėse.

Ir viceministrui nepatinka žlugdymo politika

Ūkininkų nuoskaudų prisiklausęs žemės ūkio viceministras A.Ežerskis sakė, kad visiškai sutinka su jų išsakytomis nuoskaudomis. Jis prisipažino, kad yra vienas iš penkių ministrės pavaduotojų, „kurio balsas į dangų neina“. Pasak A.Ežerskio, jo nuomonė dažnai nesutampa su ministrės nuomone.

A.Ežerskis pasakojo, kaip jis sėdėjo prie bendro stalo su pieno perdirbėjais ir „klausėsi jų demagogijos“. Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui A.Ežerskis tuomet sakė: „Baikite pumpuoti valstybės pinigus ar europinę paramą per pieno gamintojus į perdirbėjų kišenes“. Anot A.Ežerskio, tada ministrė V.Baltraitienė jį apkaltino „nusišnekėjimu ir demagogijos varinėjimu“.

A.Ežerskis ragino ūkininkus dar neprarasti vilties. Jis, kaip žadėjo susitikimuose su piketuojančiais ūkininkais, jau yra parengęs supirkimo kainų santykių reguliavimo tvarką, kad minimali superkamo pieno kaina Lietuvoje siektų 90 procentų Europos Sąjungos vidurkio. A.Ežerskis artimiausiu metu tikisi užbaigti derinimo su įvairiausiomis institucijomis procedūras ir su ūkininkus palaikančių Seimo narių pagalba registruoti įstatymo projektą.

Be to, A.Ežerskis tikisi, kad lygiagrečiai su minėtu įstatymu atsiras ir Vyriausybės parengta tvarka prekybininkams, nurodanti 15 procentų antkainio vidurkį žemės ūkio produkcijai.

Tiek viceministrui, tiek ūkininkams akis bado vaizdas, kai litras pieno „Margė“ kainuoja 1,30 euro, o pieno gamintojams mokama tik dešimtadalis tos kainos. A.Ežerskio nuomone, prekybininkų antkainis šiuo atveju siekia apie 55 proc., tad nėra ko stebėtis, kad žmonės pyksta dėl pabrangusių maisto produktų.

Tereikia mokytis iš kaimynų

Ūkininkų nuomone, Lietuvos Seimo ir Vyriausybės valdininkijai nebūtina klajoti po Tailandą, Turkiją ar kitas egzotiškas šalis neva ieškant gerosios patirties. Tereikia nuvažiuoti į Lenkiją ir pasiėmus pieštuką visus jų įstatymus nusirašyti nuo A iki Z.

Lenkijoje pieno žaliava perkama brangiau, o pieno produktai parduotuvėse yra pigesni nei Lietuvoje. Tai geriausias pavyzdys, kaip reikia tvarkytis.