„Kad būtume sveiki, visi turime miegoti vilnoje. Bet jei jau susirgome, vis tiek reikia gultis į vilną, nes ji pakelia žmogaus kūno temperatūrą, praplečia kraujagysles, tokiu būdu stiprindama imunitetą“, – apie gydomąsias vilnos savybes kalbėjo ūkininkas iš Judrėnų Antanas Poška.
Apie gražią jo ir verslininko Rimanto Jaruškevičiaus iniciatyvą vilnoniais paklotais apdovanoti draugijos „VIVA femina“ nares jau rašėme ankstesniuose „Sveikatos šaltinio“ puslapiuose.
Šiandien mūsų skaitytojams norime pateikti išsamesnės informacijos apie vilnos gydomąsias savybes.
Vilną apdirba ekologiškai
Pasirinkti būtent tokią veiklą A.Pošką paskatino tai, kad jis pats augino avis, ir nebuvo kur vilnos dėti. Sumanus vyras pirmasis Lietuvoje sugalvojo iš vilnos statyti jurtas, o vėliau, žmonos padedamas, pradėjo siūti vilnonius paklotus, antklodes, pagalves, kitus gaminius iš veltinio.
Vilnos apdirbimo technologijos išmoko, kaip pats sakė, „per juodą darbą“, daug informacijos randa internete, ką gaminti padiktuoja, pataria klientai. Visi gaminiai suveliami ekologiškai, naudojant tik drungną vandenį ir bespalvį, bekvapį natūralų muilą.
Pasak A.Poškos, Vakaruose kitaip: ten visa vilna yra chemiškai apdorojama. Ji graži, ideali, bet neturi gydomųjų savybių.
Išgydė veršį
Antanas pasakoja, kad daugelis žmonių gydomosiomis vilnos savybėmis netiki ir kartais net labai priešiškai būna nusiteikę. Bet kai išbando, dažnai paklausia: „Kur tu anksčiau buvai?“
Vyras prisiminė, kad bene pirmasis jo klientas buvo veršis. Kartą viename ūkyje susirgo veršis. Veterinarijos gydytojas suleido vaistų, tačiau gyvulys nesitaisė, įdubo akys. Ūkininkas Antanui pasiūlė pasipjauti veršelį ir sušerti šunims, nes kaime sakoma, jei veršiui įdumba akys, tai jo jau nebeišgydysi.
„Leisgyvį parsivežiau, pasiuvau vilnonę liemenę, uždėjau vilnos ant kaklo, aprengiau ir paguldžiau į kampą. Ryte veršis galvą atkėlė, po pietų pieną gėrė, o jau po svaitės po tvartą bėgiojo“, – džiaugėsi judrėniškis.
Jis įsitikinęs, kad žmogui ligas įveikti neretai padeda įtaiga, o štai gyvūno žodžiais nepaveiksi.
Antanas vilna gydosi ir pats – apsivynioja ja skaudamą vietą. Nesvarbu, ar skauda gerklę, petį, ar susižeidė koją: „Į vilną atsiguliau, karštos arbatos išgėriau ir kitą rytą jau sveikas“. Pasak jo, vilna net 10-20 kartų pagereitina gijimą.
Gyvename mikrobų sriuboje
Žmonės turi gerą organizmą, bet patys jį nuvargina, miegodami čiužiniuose, – įsitikinęs Antanas. Pasak jo, pats geriausias visų ligų gydytojas yra miegas vilnoje. Nebūtina įprasto čiužinio išmesti, užtenka ant jo patiesti vilnonį paklotą. Norint pasiekti geresnį efektą, patariama atsisakyti paklodės ir kūnu liestis tiesiogiai su vilna.
Miegant vilnos apsuptyje, žmogaus kūnas dirba stabiliu režimu, lėčiau sensta: palaikoma pastovi temperatūra, nešokinėja pulsas, išsiplečia kraujagyslės ir todėl kraujas organizme cirkuliuoja tolygiai. Diabetikams susireguliuoja cukraus kiekis kraujyje.
Vilna ypač gerai ir mažiems vaikams, kurie naktį geriau išmiega, neverkia ir, pasak Antano, tampa protingesni, ramesni, turi geresnę atmintį.
Labai svarbu tai, kad miegodamas vilnoje žmogus neprakaituoja.
Daugeliui ne naujiena, kad įvairių ligų sukėlėjai – mikrobai – veisiasi ten, kur šilta ir drėgna. „Mes gyvename mikrobų sriuboje“, – vaizdžiai apibūdino Antanas. Žmogaus odos ląstelės byra ir, jei nėra vilnos, tampa puikiu užkandžiu kambarinėms erkutėms.
„Vilna veikia kaip odos depiliatorius, nuima ir sudžiovina mikrobus, jie nesidaugina“, – sako A.Poška.
Vilnonių gaminių skalbti nereikia, užtenka išsiurbti dulkių siurbliu arba išpurtyti lauke, išdžiovinti saulėje.