UAB „Šilutės girnos“ vartų prieigas, prieš juos esančią aikštę ir net gretimą Ramučių gatvę pastarosiomis dienomis okupavo žemdirbiai – prasidėjo javapjūtė, ir grūdų derlius nuo pirmadienio vežamas parduoti į šią įmonę.
„Deja, nuotaikos prastos“, – sako Pamario ūkininkų vadovas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.
Investicijos į žemės ūkį neatsiperka
Jau savaitę rajono laukuose sukinėjasi derlių dorojanti technika. Pamary šie darbai maždaug pora savaičių atsilieka nuo Vidurio Lietuvos, kur darbymetis prasidėjo liepos 18-20 dienomis.
Pirmadienį keliasdešimt traktorių ir mašinų į „Šilutės girnas“ atgabeno savąjį derlių. Vieni ūkininkai sakė prie įmonės vartų stoviniuojantys nuo ankstyvo ryto, kiti eilę užsiėmę net iš vakaro.
Viena laukiančiųjų – Birutė iš Jonavos, padedanti ūkininkauti Juknaičiuose gyvenančiai mamai.
Birutė be jokio nepasitenkinimo krislo pasakoja eilę užsiėmusi tik dėl to, kad laisvo laiko šiuo metu turi. Ji žino, jog tokia eilė nuvingiuoja tik iš ryto, o nuo 14 valandos ji smarkiai sumažės. Moteris sako, kad net sekmadienio vakare prie supirkėjų vartų stovėjo bent 10 traktorių ir sunkvežimių.
„Taip buvo po savaitgalio, kai žmonės ištisai kūlė. Vėliau čia bus kur kas mažiau technikos“, – įsitikinusi moteris.
Šiemetinis kvietrugių derlius, anot Birutės, panašus į pernykštį. Bet supirkimo kainos gerokai mažesnės: pernai gavusi po 690 litų už toną, o šiemet supirkėjai vos 485 litus teduodantys.
Moteris su šeima kelių hektarų mamos plotelį dirbama žeme pavertė iš pievų. Teko įdėti daug darbo ir pinigų, bet jau dabar aišku, kad tai neatsipirks. „Neapsimoka nė už ką ūkininkauti“, – sako Birutė.
Didžiausias rūpestis – orai
Iš Usėnų atvažiavęs Kazys Bardauskis, paklaustas apie šiemetinį derlių, atsako vienu žodžiu: „Normalus“. Anot ūkininko, žieminių kvietrugių jis kulia maždaug po 3 tonas iš hektaro. Pernai buvę kur kas prasčiau, mat visi žiemkenčiai buvo iššalę.
Pjūtį praėjusią savaitę pradėjęs usėniškis kvietrugių žada parduoti apie 100 tonų. Vasarinių jis dar nekūlė, o rugių nesėja visai, tad apie šių kultūrų derlius nekalbame.
Supirkimo kainos, anot K.Bardauskio, irgi esančios normalios, nes jis prisimena laikus, kuomet už toną gaudavo vos 200 litų. Tuomet buvę tikrai „nerealu“, o dabar yra „pakenčiama“. Be to, kainos orientuotos į pasaulinę rinką, tad Lietuvos ūkininkai irgi nuo jos niekur nenutols.
Didžiausias ūkininko rūpestis dabar – kad orai geri išsilaikytų, derlių iki galo sudoroti leistų.
Rugių augintojai pasitikėjo Dievu
Tik rugių augintojų eilėse beveik nebepamatysi – jų išauginta produkcija šiemet beveik nesuperkama, nes ištisi rugių laukai užsikrėtė grybeline liga – fuzarioze.
Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas D.Lidžius pasakoja, jog kone visi rugių pasėliai yra užsikrėtę fuzarioze. Ši grybelinė liga ypač puola pasėlius tokiomis vasaromis kaip šiemetinė, kuomet klimatas tampa panašus į tropinį: yra daug drėgmės ir šilumos.
Grybelis pažeidžia grūdus, jų galiukai parausta, įgauna specifinį kvapą ir tampa nuodingi. Supirkėjai tokio derliaus neperka.
Anot D.Lidžiaus, šiemet apsikrėtė kone visi rugių laukai, tad jų augintojai patirs nemenkus nuostolius.
Dalį kaltės dėl šios ligos plitimo turėtų prisiimti patys ūkininkai, mat apsaugos priemonių nuo fuzariozės yra. Pasak D.Lidžiaus, tereikėjo prieš sėją rugius beicuoti, o prieš žydėjimą, bamblėjimo metu, nupurkšti fungicidais.
Ūkininkai to vengė taupumo sumetimais. D.Lidžiaus žiniomis, kai supirkimo kainos tokios menkos, žmonės mąsto taip: nekišiu pinigų chemikalams pirkti, gal ir be jų, Dievas duos, užaugs…
Žemės ūkio bendrovės „Agromanija“ agronomas Albinas Bakutis sako, kad bendrovė rugius palaikys sandėliuose, išvalys, pasieks reikalaujamus standartus ir parduos rudenį. Tuomet supirkėjai, anot A.Bakučio, pirks. Taip būna kasmet, nes kiekvienais metais dalis grūdų būna pažeisti.
Kur kas geresnė situacija su kitais javais, kurių prikuliama po 4-5 tonas iš ha.
Ateityje ši bendrovė žada visai nebeauginti rugių.
Prognozės neišsipildė
LŪS Šilutės skyriaus narių – grūdininkų derlių apibendrindamas skyriaus pirmininkas K.Andrijauskas jį pavadina labai vidutinišku, o nuotaikas – slogiomis. Jis primena pavasarines prognozes: esą šiemet grūdininkai taps turtingi. Tačiau jau aišku, kad tokios prognozės neišsipildys – derlingumas siekia 3-3,5 tonos iš hektaro, ir tai „nėra pyragai“.
Nemažai žieminių kviečių, kvietrugių ir rugių pasėlių, pasak K.Andrijausko, išmirko ir iššalo, ypač – pasėti žemesnėse vietose.
K.Andrijauskas sako, jog pernai kai kurie supirkėjai mokėjo ir 700 litų už toną žieminių ir vasarinių kvietrugių, tad šiemetines kainas galima vadinti tik varganomis. Tuo tarpu degalų ir trąšų kainos vis kopia aukštyn. „Šiandien kai kurie grūdininkai nebežino, kaip reikės toliau ūkininkauti. Ūkininkas juk turi būti ir agronomas, ir buhalteris, ir verslininkas – viską apskaičiuoti“, – sako K.Andrijauskas.