Egidijus Vičkus jau penkerius metus ūkininkauja Usėnų kaime, Šilutės rajone. Kaip jis pats sako, polinkį ūkininkauti jis paveldėjo iš tėčio. „Kiek pamenu, nuo mažens padėdavau nudirbti įvairius ūkio darbus. Taip įgijau nemažai praktikos, o papildomų įgūdžių įgijau Šilutės ūkio mokykloje. Todėl sprendimas tapti ūkininku buvo visiškai natūralus“, – pasakojimą pradeda ūkininkas.
Prie ūkio modernizavimo smarkiai prisidėjo ir Europos Sąjungos bei valstybės parama. Pradėjęs ūkininkauti jis, kaip jaunasis ūkininkas, kreipėsi paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą. E.Vičkus priduria, kad meile ūkiui tėvas užkrėtė abu sūnus – dabar broliai ūkininkauja abu.
Giminystė padeda ūkininkauti
Pirmąjį sklypą – 30 hektarų žemės – E.Vičkui padovanojo tėtis. Tokią pačią dovaną gavo ir brolis. Paklaustas, ar giminystė netrukdo verslui, E.Vičkus šypteli. „Užsiimame skirtinga veikla – mano brolis daugiausiai augina grūdines kultūras, o mano ūkis – mišrus. Visada vienas į kitą kreipiamės, kai reikia pasidalinti technika ar tiesiog patarimo – taip daug paprasčiau ūkininkauti. Esame broliai ir partneriai, bet ne konkurentai“, – pasakoja ūkininkas.
Šiuo metu E.Vičkus turi 260 hektarų žemės. Savo ūkyje jis augina įvairias žemės ūkio kultūras – kviečius, kvietrugius, žirnius, kukurūzus, garstyčias. Dalis žemės paskirta daugiametėms pievoms. Visgi didžioji dalis ūkyje išauginamo pašaro skirta galvijams – jų ūkininkas turi per 250. Iš jų šimtas – melžiamos karvės, kurių pieno produktais džiaugiasi Lietuvos gyventojai.
Daugiau skaitykite lrytas.lt straipsnyje „Ūkininkavimo gyslelę paveldėjo iš tėčio“.