Šalies ūkininkai nevilty – pernai jie kentėjo nuo liūčių, šiemet – nuo sausros. Daržovių ir grūdų augintojai neslepia, kad stoję karšti ir sausi orai yra labai nepalankūs ir turės ilgalaikių pasekmių būsimam derliui.
Kaip nurodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, kritulių Lietuvoje nebuvo nuo gegužės 5 iki 14 d. 15-18 dienomis palijo visoje šalyje, tačiau labai netolygiai: pajūryje ir šiaurės vakariniame pakraštyje kritulių kiekis neviršijo 1 milimetro, o Anykščių, Utenos, Dūkšto, Šiaulių ir Kelmės apylinkėse bei šiauriniame pakraštyje kritulių kiekis buvo didesnis nei 30 milimetrų.
Tuo metu dirvožemiai, anot tarnybos, 20 centimetrų gylyje beveik visoje šalyje išliko arba sausoki, arba visiškai išdžiūvę.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Ignas Jankauskas sakė, kad žemdirbiai jau atsidūrė ties kritiniu tašku. „Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje kai kurie regionai gavo lietaus, bet, kalbant apie Suvalkijos kraštą, padėtis jau priskiriama prie kritinės. Per ateinančias porą dienų gamta pradės nuo šitos šilumos vargti ir tikrai bus justi vandens trūkumas”, – praėjusią savaitę kalbėjo I.Jankauskas.
Šilutės krašte paskutinį kartą lietus žemę trumpai palaistė tik miesto šventės įkarštyje, tačiau toks lietus pasėliams buvo tik gurkšnelis ištroškėliui.
Tragedijos dar nėra, bet…
Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Šilutės naujienoms” pasakojo, kad savivaldybės ūkininkai dėl drėgmės trūkumo tragedijos kol kas dar neskelbia. Yra ūkininkų, kurie tik prieš porą gerų savaičių pradėjo ganiavą, ir žolės jų pievose dar nestinga.
Tačiau tie ūkininkai, kurie jau ruošiasi šienapjūtės pražiai, pastebi, kad žolė dar nepriaugo iki pilno derliaus. Jų nuomone, taip gerai būtų pusdienis gero lietaus. Po lietaus pakaktų tik kelių dienų ir žolė jau būtų visavertė.
Pasak K.Andrijausko, ramesni dėl būsimo šieno derliaus yra natūralių pievų šeimininkai. Užliejamų pievų šeimininkai iš pievų, kurios iki ankstyvo pavasario buvo permirkusios potvynių vandens, gero derliaus jau nebesitiki. Užliejamų pievų šeimininkai pastebi, kad įmirkusius žolynus kaitri pavasario saulė iššutino. Tokių pievų žolė sužėlė netolygiai ir tai stipriai sumažins šieno derlių.
K.Andrijausko žiniomis, bulvių derlių stipresni ūkininkai gelbsti vėlyvais vakarais purkšdami bulvienojus. Kartu su drėgme bulvienojams įterpia ir kokių nors mineralų, trašų, kad bulvių stiebai išliktų stipresni.
Laukia sudygstant ir nerimauja
Rusniškis ūkininkas – daržininkas Arūnas Beržinis daržoves augina tik laukuose ir jo derliai visiškai priklauso nuo gamtos malonės. Jis ir šiemet, kaip kiekvienąmet, turi pasisodinęs kopūstų, burokėlių, morkų. Dabar, kai jau kelios savaitės dangus šykšti drėgmės, kopūstus gelbsti laistydamas, tačiau dėl kitų daržovių labai nerimauja. Morkų daigeliai dar tik pradeda dygti, aišku kas jų laukia, jeigu negaus drėgmės ir ištisą dieną bus spiginami saulės.
„Lygiai tokia pat situacija ir su burokėlių daigais: jeigu pasėliai negaus lietaus, saulė išdegins gležnučius daigelius ir iš tokių laukų derliaus nėra ko laukti”, – mano Arūnas.
Visi A.Beržinio pažįstami daržininkai iš vidurio Lietuvos mano, kad būtent Rusnėje drėgmės netrūksta – juk čia tiek daug upių ir kanalų. Tiesa yra ta, kad melioruotų laukų drėgmė suteka į kanalus ir upes, taigi laukai tampa dar sausesni nei kitur. A.Beržinio numone, šiemet, jeigu ir toliau taip trūks lietaus, ne tik daržininkams, bet ir kitiems žemdirbiams bus sunkūs metai.
Kaip Dievulis duos, taip ir bus
Užliekniuose ūkininkaujantis Algimantas Kliučinskas bene vienas iš pirmųjų rajone pradėjo ruošti pašarus savo galvijams žiemai. Pirmiausia žolę jis pjauna savo natūraliose pievose, kurias praėjusiais metais praturtino įsėliu. Žolės derliumi nesiskundžia – iš vieno hektaro susuka 10 – 12 rulonų šienainio. Pasak ūkininko, iš pirmosios žolės pagaminti pašarai yra patys kokybiškiausi, todėl nėra ko delsti.
Ūkininkas turi ir užliejamų pievų, tačiau jų dar gerai nė neapžiūrėjo. Tose pievose šienaus tik tuomet, kai pabaigs pjauti natūralių pievų pirmąjį derlių. Ūkininko planas – savo galvijų bandai surinkti apie 1200 rulonų. Taigi darbo dar per akis.
Bet drėgmės trūkumu A.Kliučinskas nesiskundžia. „Kaip Dievulis duos taip ir bus gerai. Pamario krašte esame pripratinti prie visokių išbandymų. Todėl reikia ne guostis, bet kuo daugiau dirbti, kai tik sąlygos leidžia” – kalbėjo užliekniškis.
Bulvės neaugina gumbų – vegetuoja
Tarvydų ūkininkas Algimantas Elijošius dėl bulvių derliaus kiekio ir kokybės jau yra ne juokais sunerimęs. Jo žiniomis, bulvės, kai aplinkos temperatūra perkopusi 20 laipsnių, ir be lietaus gumbų neaugina, o tik vegetuoja, kad išgyventų. Tokį bulvių „stresą” jis mato ir savo laukuose.
Yra galimybė drėgmės ir mineralų bulvėms suteikti augalus purškiant. Bet, pasak A.Elijošiaus, taip galima augalams padėti vieną savaitę ar dvi, bet ne visą mėnesį. Todėl prognozės, kad ir visas birželis gali būti sausas, bulvių augintojų nedžiugina. Juolab, kad jiems yra žinoma, jog ilgą laiką vegetavusios bulvės, vėliau gavusios gausesnį kiekį vandens, brandina daugiau nekokybiškų gumbų – skilinėjančių, o kartais ir tuščiavidurių.