Ūkininkų laukus niokoja šernai, bebrai, elniai, briedžiai

PECKIENE 1Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyrius gavo pirmuosius šiemet ūkininkų skundus dėl laukinių žvėrių padarytos žalos pievoms ir pasėliams ir prašymus padėti įvertinti tą žalą, o specialiai sudaryta komisija praėjusią savaitę jau aplankė nukentėjusius ūkininkus.

Rusnės salos Vorusnės kaimo ūkininkai guodžiasi, kad šernai iškniso pievas, o Švėkšnos seniūnijos Kalnalio kaime mišką turintis Gargždų gyventojas tikino, kad jo miške medžiai išvirto dėl čia kanalus tvenkiančių bebrų veiklos.

Komisijos nuomonė abiem šiais atvejais buvo skirtinga: rusniškiai išties kenčia nuo saloje įsikūrusios itin gausios šernų populiacijos, o štai Kalnalio kaime esančio miško šeimininkas pats kaltas dėl išvirtusių medžių ir jam derėtų labiau rūpintis savo mišku.

Rusnė kenčia nuo šernų

Kaimo reikalų skyrių kasmet pasiekia iki 10-ties skundų dėl įvairių žvėrių padarytos žalos. Šio skyriaus pagalbos prašo tik tie ūkininkai, kuriems niekuo padėti nebegali seniūnai, mat pirmiausia jiems tenka ieškoti tuose plotuose medžiojančių būrelių ir raginti kompensuoti vietos žmonėms pernelyg gausių žvėrių populiacijų padarytus nuostolius.

Žalą skaičiuojančios komisijos pirmininkas, Kaimo reikalų skyriaus specialistas Darius Lidžius sako, jog dalį šių skundų autorių – tuos, kuriems padaryta žala nėra didelė – pavyksta sutaikyti su vietos medžiotojų būrelių nariais, kurie turi mažinti žalą darančių žvėrių skaičių ir jų padarytus nuostolius. Būta atvejų, kai medžiotojai ūkininkui dovanojo šernus atbaidančių repelentų, kitu atveju pažadėjo ūkininkui pavasarį sukultivuoti išknistą pievą.

Bet ne visada tokiu būdu pavyksta nuraminti ant medžiotojų pykstančius ūkininkus ir tenka skaičiuoti padarytą žalą bei rašyti aktus. Dažniausiai – dėl šernų veiklos.

Būtent šernai jau nebe pirmą kartą pridaro nuostolių Rusnės salos Vorusnės kaimo gyventojams – sugadina pievas. Panašus atvejis Vorusnėje buvo prieš porą metų, kai šernams išknisus pievas medžiotojai pasižadėjo jas pavasarį sutvarkyti ir žmonės toliau galėjo šienauti.

Pernai riestasnukiai ir vėl grįžo į šių ūkininkų laukus.  
 
Ketvirtadienį Renatos Pečkienės šeimai priklausančias pievas apžiūrėję komisijos nariai nutarė, kad dabar nuostolių suskaičiuoti neįmanoma dėl paprastos priežasties – išknistos vietos yra pilnos vandens ir pasidengusios ledu, todėl neįmanoma įvertinti padarytos žalos.

Su rusniškiais pavyko susitarti, kad pavasarį jie dar kartą praneš, jei matys nuostolius, tuomet komisija ir suskaičiuos.

D.Lidžius konstatuoja, kad Rusnėje gyvena išties labai gausi šernų populiacija ir ji čia kasmet pridaro didelių bėdų. Belieka tikėtis, kad šios bėdos dabar bus išspręstos, mat šernus nurodyta iššaudyti dėl Lietuvą pasiekusio afrikinio kiaulių maro grėsmės.

Kai kuriais metais rusniškiai nukenčia ir nuo migruojančių žąsų, tik pernai šie paukščiai rusniškių derliaus neniokojo, bent jau skundų dėl to negauta.

Miško savininkas jo netvarkė ir neprižiūrėjo

Kalnalio kaime mišką turintis gargždiškis Tadas Skėrus komisijai skundėsi, kad dėl čia apsigyvenusių bebrų statomų užtvankų kelis kartus buvo patvinęs jo miškas. Esą dėl to medžių šaknys papuvo ir jie išvirto.

Bet komisija pamatė kiek kitokią situaciją. Pasak D.Lidžiaus, išvirtusių medžių šiame miške išties daug, tačiau miškininkas Viktoras Aužbikavičius lengvai atskyrė, kad tai – senos vėjovartos. Medžiams sveikatos nepridėjo ir vabzdžiai, kurių šiame miške irgi apstu, tad jie sugebėjo pažeisti didelę dalį medienos.

Pagaliau, miškas apskritai yra šlapioje vietoje, tad medžiai mirko ne tik dėl bebrų užtvankų išsiliejus kanalams.

Ir šiuose plotuose medžiojantys „Veiviržo“ medžiotojų klubo vyrai nesėdėjo sudėję rankų. Jie gargždiškio miške dar pernai sumedžiojo daugiau kaip 20 bebrų, be to, ir jų užtvanką kartą jau išardė, o tai yra visos dienos darbas. Tad neveiklumu medžiotojų neapkaltinsi.

Komisijos nuomone, pats miško savininkas pavėlavo kreiptis dėl žalos skaičiavimo, tą padaryti jis turėjo bent prieš porą metų.
Miško savininkui nebeliko nieko kito, kaip tik pripažinti, kad pats savo miške nebuvo jau bene porą metų. Komisijos nariai nerado pagrindo reikšti pretenzijas medžiotojams, o pačiam savininkui nurodė labiau rūpintis savo turtu, jį tvarkyti ir prižiūrėti.

„Prikiaulina“ ir bebrai, elniai, briedžiai

Bebrų populiacija mūsų rajone labai gausi, jų, anot D.Lidžiaus, yra žymiai perdaug ir jie kasmet ūkininkams padaro milijoninių nuostolių.

Specialistas primena, kad tie, kas nenori turėti reikalų su šiais žvėreliais ir patirti nuostolių dėl kanaluose suręstų užtvankų, pirmiausia turi tuos kanalus valyti. Kanalų šlaituose neturi būti krūmų nei medžių, nes tik susiradę tokią statybinę medžiagą bebrai pradeda „dirbti“.

Dėl bebrų padarytos žalos į komisiją žada kreiptis ir Švėkšnos seniūnijos Jomantų kaime ekologinį topinambų ūkį turintis Povilas Gumbelevičius. Jis „Šilutės naujienoms“ sakė, jog šie žvėreliai užtvindė kelis hektarus jo miško, taip pat – neseniai įrengto drenažo rinktuvo žiotis.

Ūkininkas sako, kad bebrai padarė jam milžiniškų nuostolių.

Retai, bet pasitaiko, kad žalos ūkininkams pridaro ir elniai bei briedžiai. Kaip tik pastarieji kanopiniai migruodami praėjusį pavasarį suniokojo kelių hektarų P.Gumbelevičiaus auginamų topinambų plotą, tai buvo daugiau nei 80 proc. viso to lauko derliaus. Nuostoliai irgi buvo didžiuliai, pasak paties P.Gumbelevičiaus, žvėrys paliko kone pliką lauką.

Komisija apskaičiavo nuostolius ir surašė aktą pagal Agrarinės ekonomikos instituto specialistų nustatytą derlingumą. O pagal šių specialistų nurodymus, jei yra sunaikinta daugiau nei 70 proc. derliaus, laikoma, kad jis sunaikintas visas.

Šios situacijos tyrimas dar nebaigtas, nes komisijos surašytą aktą apskundė Šilutės urėdija, mat kaip tik urėdijai priklausantys profesionalios medžioklės plotai yra šiose apylinkėse.

Nors P.Gumbelevičiaus laukai nuo žvėrių nukenčia nuolat, ūkininkas sako iki šiol dar negavęs jokių kompensacijų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.