Ūmių virusinių ligų šiemet Šilutėje triskart daugiau nei pernai

gripas„Prieš kelias savaites stipriai karščiavo mano vaikas. Šiuo metu serga kas antras bendradarbis. Bijau, kad netrukus užsikrėsiu ir pats“, – atsidūsta „Šilutės naujienų“ skaitytojas.

Tikriausiai, šiai šilutiškio nuomonei pritartų daugelis – Pamario krašto žmones užpuolė virusinės ligos.

Šilutės gydytojai sako, kad šiemet žmonės ūmiomis virusinėmis ligomis pradėjo sirgti gerokai anksčiau nei įprastai – jau rugsėjo mėnesį. Apie gerokai didesnį nei įprasta užkrečiamųjų ligų paplitimą informuoja ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Skaičiuojami pirmieji gripo atvejai

ULAC skelbia, kad 40-ąją šių metų savaitę (2017 m. spalio 2-8 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 67,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 59,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Nors praėjusią savaitę, palyginti su 39-ąja metų savaite, sergamumas ŪVKTI ir gripu buvo mažesnis, bet užregistruota daugiau gripo atvejų.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus specialistės irgi antrina, kad virusinių ligų atvejų šiemet fiksuojama net triskart daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Pernai 40-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 25 atvejai 10-iai tūkstančių gyventojų, 41-ąją savaitę – 33 atv./10 tūkst. gyventojų.

Šiemet 41-ąją savaitę (spalio 9-15 d.) sergamumo rodiklis buvo 89 atv./10 tūkst. gyventojų: rajone buvo užfiksuoti 345 ŪVKTI atvejai ir 4 – gripo atvejai.

40-ąją savaitę Šilutės rajone ŪVKT ligomis sirgo 279 gyventojai (iš jų gripu susirgo 5). Sergamumo rodiklis buvo 71 atv./10 tūkst. gyventojų.

Taigi virusai šiemet guldo žymiai daugiau žmonių.

Plisti virusams – palanki terpė

„Ūmios virusinės ligos karaliauja nuo rugsėjo. Jomis serga ir suaugusieji, ir vaikai“, – sako Šilutės medicinos centro „Puriena“ gydytoja Kristina Vitienė.

Palyginti su ankstesniais metais, sirgti ūmiomis virusinėmis ligomis šiemet šilutiškiai prasidėjo labai anksti. Jeigu anksčiau rugsėjo mėnesį būdavo vienas kitas tonzilito, bronchito, plaučių uždegimų atvejis, tai šiemet jų buvo daug. Anot gydytojos, rugsėjui tai nebūdinga. Didelį sergamumą greičiausiai lemia oro sąlygos, šiluma ir didelė drėgmė.

„Plisti virusui yra palanki terpė, nes gana šilta. Kitas dalykas – rugsėjį vaikai išėjo į kolektyvus, vėlgi terpė plisti virusams labai gera“, – komentavo K.Vitienė.

Susirgę pacientai dažniausiai skundžiasi karščiavimu, gerklės skausmu, kosuliu, sloga. Pasitaikė ir nemažai enterovirusinės infekcijos, arba vadinamosios rankų – kojų – burnos ligos, atvejų. Užsikrėtus šiuo virusu kamuoja aukšta temperatūra, bėrimai.

Anot gydytojos, geriausia nuo virusinių ligų pradėti saugotis vasarą. Būtina grūdintis, sveikai maitintis, kad gautumėte pakankamai vitamino C. Kai bendras sergamumas padidėja, reikia vengti didelių susibūrimų, dažnai ir kruopščiai plautis rankas, nes virusai dažniausiai plinta oro – lašeliniu būdu (per neplautas rankas, čiaudint, kosint).

Rekomenduoja skiepytis

Nors Šilutėje jau fiksuojami pirmieji gripo atvejai, tačiau didesnio sergamumo šia liga gydytojai kol kas nestebi. Bet spalis yra pats tinkamiausias metas skiepytis nuo gripo.

„Gripo atvejų dar nejaučiame, tačiau sergančiųjų ūminėmis virusinėmis ligomis yra pakankamai daug. Mažųjų ligonių padaugėjo jau antroje rugsėjo pusėje“, – komentavo Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Vaidilutė Intienė.

Šį sezoną su gripo atvejais dar neteko susidurti ir K.Vitienei. Gydytoja sako, kad dabar pasiskiepijus nuo gripo, per porą savaičių susiformuos imunitetas šiai ligai. Juk didysis gripo protrūkis – prieš akis. Anot jos, kiekvienais metais gripo virusas būna vis kitoks. Pernai jis buvo linkęs komplikuotis į plaučių uždegimą. Kaip bus šiemet, neaišku. 

Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.  

Rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną: 65 metų ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei imunitetą pažeidžiančiomis ligomis; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Jie skiepijami nemokamai – valstybės lėšomis. Kitiems asmenims gripo vakcina yra mokama. Gripo vakcinos yra gavusios visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos.