Daug triukšmo sukėlusi Lietuvos urėdijų reforma įvyko – pirmadienį oficialiai išplatintas pranešimas, jog viena – visas 42 urėdijas jungianti Valstybinių miškų urėdija jau įregistruota.
Kaip šiame permainų laike jaučiasi ir dirba gausus – apie 100 žmonių – Šilutės urėdijos kolektyvas? Kokias ateities perspektyvas mato ir patys miškininkai, ir jų vadovas?
Sausio 9-ąją į susirinkimą Kaune išskubėjęs urėdas Vaidas Bendaravičius sako tik išsiaiškinęs būtiniausius savo – jau atleidžiamo urėdo darbus, o visa tolesnė ir jo paties, ir girininkijų, ir apskritai visos Lietuvos miškininkystės perspektyva esanti labai miglota. Tą patį žodį – miglota – pokalbio metu naudojo ir keli girininkijų darbuotojai.
Laikinasis generalinis – Panevėžio urėdas
Oficialiai pranešta, kad Registrų centre jau įregistruota nauja Valstybės įmonė – Valstybinių miškų urėdija (VMU) apjungs visas 42 šalies urėdijas, kurios palaipsniui bus apjungiamos ir taps 26 regioniniais padaliniais.
„VMU veiklą pradėjo reorganizavus Lietuvos miškotvarkos institutą, įsikūrusį Kaune. Prie jos vėliau bus prijungta Generalinė miškų urėdija, tad kol kas valdymo centras veiks Vilniuje. Galiausiai, kur įsikurs naujoji įmonė, kurių dabartinių urėdijų pagrindu bus kuriami padaliniai, metų viduryje spręs jos vadovybė. Teisiškai mes tiesiog galime nurodyti, kad ji veiktų ne sostinėje, o viename iš šalies regionų. Aplinkos ministerijos pozicija nesikeičia – tinkamiausia vieta tam būtų Katinų kaimas Panevėžio rajone“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Taip pat pranešta, jog VMU laikinai vadovaus buvęs Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė, laikinai ėjęs Lietuvos miškotvarkos instituto vadovo pareigas. Kitos savaitės pabaigoje bus paskelbtas pakartotinis konkursas nuolatinio naujosios VĮ direktoriaus pareigoms užimti.
Pasak ministerijos pranešimo, šiandienos permainos lėmė ir tai, kad iš užimamų pareigų buvo atšauktas 21 likęs urėdas. Regioninių padalinių nuostatai ir jų vadovų pareigybės aprašymai yra tikslinami ir netrukus bus pradėti konkursai šių vietoms užimti. Iki tol laikinai padaliniams vadovauja esami urėdijų darbuotojų atstovai.
Vienas pirmųjų naujosios įmonės darbų – valstybinių miškų paėmimas iš Nacionalinės žemės tarnybos. Šią savaitę taip pat VMU padaliniai gaus Valstybinės miškų tarnybos leidimus kirsti mišką. Tikimasi, kad centralizavus medienos kirtimą, leis skaidriau valdyti valstybinių miškų kirtimą, gauti ekonominės naudos. Užbaigus pertvarką, kasmet bus sutaupoma apie 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Urėdijų vadovams darbo nepasiūlė
„Labai daug neaiškumo“, – taip trumpai padėtį, kurioje atsidūrė, sausio 9-osios rytą įvardijo Šilutės urėdas V.Bendaravičius.
Į urėdų ir naujai sukurtos valstybės įmonės vadovybės susirinkimą Kaune skubėjęs Šilutės miškininkų vadovas dabartinę savo ir kolektyvo būseną įvardijo kaip žinojimą, jog „kažkas vyksta, bet kas laukia rytoj – neaišku“.
Jau grįžęs V.Bendaravičius sakė turįs šiek tiek daugiau aiškumo. Jis jau žino, jog iki sausio 16 dienos privalo išregistruoti Šilutės urėdiją iš įmonių sąrašo ir atlikti daug su tuo susijusių veiksmų. Taip pat aišku, jog reikės perregistruoti daugybę dokumentų, atleisti žmones, kurie nesutiko pereiti į naująjį darinį ir t.t.
Atleidimo lapeliai su pasiūlymu pereiti dirbti į kitą įstaigą Šilutės miškų darbuotojams buvo išdalinti dar pernai gruodžio viduryje. Iš maždaug 100 nuolat urėdijoje dirbančių žmonių 13 atsisakė pereiti į naująją VĮ. Šioje grupėje – įvairių profesijų miškininkai – ir miškų darbininkai, ir administracijos darbuotojai.
Jau patvirtinta, kad naujosios VĮ Šilutės padalinio viršininko pareigas laikinai eis iki šiol vyriausiuoju Šilutės urėdijos miškininku dirbęs Viktoras Aužbikavičius. O padalinių funkcijos, pasak urėdo, išlieka identiškos buvusių urėdijų funkcijoms.
Apie savo paties tolesnę karjerą V.Bendaravičius dar irgi nieko konkretaus negali pasakyti. Pasak urėdo, visų iki šiol dirbusių urėdų paskutinioji darbo diena yra sausio 15 -oji. Tačiau urėdijų vadovams net ir pereiti į naująją įmonę nebuvo pasiūlyta. Jiems buvo pasakyta tik tiek, kad jeigu urėdijose yra laisvų darbo vietų, jie gali likti dirbti.
Šilutės urėdijoje, pasak V.Bendaravičiaus, darbo yra, bet jis dar nėra apsisprendęs ką veiks toliau, nes turi ir kitų pasiūlymų.
„Nuotaikos prastos, nes nebeliko motyvacijos dirbti“, – taip urėdas apibūdino viso Šilutės miškininkų kolektyvo šiandienos nuotaikas.
Nereikėjo kirsti kirviu
Nepaisant to, kad urėdijų reforma jau baigiama, ji vis dar kritikuojama, raginama ją stabdyti. Seimo narys Juozas Olekas prieš savaitę teigė, kad dėl jos ketinama kreiptis net į Konstitucinį Teismą.
Savo pavardžių skelbti nenorėję Šilutės urėdijos darbuotojai pertvarkai irgi negaili kritikos. Kalbinti miškininkai sakė manantys, jog ligšiolinė sistema nebuvo bloga, o reforma daroma taip pat skubotai ir neapgalvotai, kaip ir visos kitos šiandienių valdančiųjų pertvarkos. Panašiai, anot jų, buvo padaryta Latvijoje, kur išardžius seniai veikusią sistemą, nieko geresnio ir nebuvo sukurta. Užtat buvo pradėta beatodairiškai kirsti miškus, ir šiandien žaliajam kaimyninės šalies rūbui jau yra padaryta milžiniška žala.
„Gal reikėjo nebent palaipsniui minimalizuoti administracinį aparatą, bet ne taip kirsti kirviu. Juk vien miškininkų išeitinėms kompensacijoms prireiks kelių milijonų eurų“, – svarstė kalbinti miškininkai.
Miškininkams juokinga, kad generalinį miškų urėdą dar tik planuojama skirti, o jo pavaduotojas jau paskirtas. Šilutiškiai mano, jog greičiausiai tik bus sukurtas „dar vienas milžiniškas agrokoncernas“.
Pasak pašnekovų, pereiti į naująjį darinį atsisakė tie jų kolegos, kurie jau dabar žino, jog jų etatų nebeliks artimiausioje ateityje – tai buvo viešai paskelbta.
Miškininkai taip pat pasidalijo, anot jų, gandais, jog ir girininkijų likimas neaiškus, mat jau kalbama ir apie jų stambinimą.
„Tokios reformos ateitis labai miglota“, – visų pašnekovų mintis apibendrino vienos girininkijos darbuotoja.