Usėniškiai keliavo Prūsijos karalienės Luizės takais

Useniskiu zygisLietingą šeštadienį usėniškiai susiruošė į ekskursiją, kurią organizavo Šilutės rajono savivaldybės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Usėnų filialas. Tai unikali galimybė pakeliauti istoriniu keliu, kuriuo kažkada keliavo Prūsijos karalienė Luizė.

Turistinio žygio dalyviai klausėsi pasakojimų apie karalienę, grožėjosi gamta, valgė žemuoges ir gilinosi į savo krašto istoriją.

Naujas Usėnų istorijos puslapis

Kai Prancūzijos imperatoriaus Napoleono kariuomenė buvo užėmusi didžiąją dalį Prūsijos, Klaipėda buvo likęs vienintelis laisvas miestas šiaurės rytuose. Todėl 1807 m. sausį Prūsijos karalienė Luizė su vaikais iš Karaliaučiaus atvyko į Klaipėdą ir prabuvo čia iki 1808 m. sausio mėn. Klaipėda tapo laikina Prūsijos karalių rezidencija.

Karalienei gyvenant Klaipėdoje, miestas išplėtė savo prekybinius ryšius. Luizė  prisidėjo prie baudžiavos panaikinimo, nuoširdžiai padėjo vargstantiems, buvo gerbiama žmonių.

Žemaitkiemio kaimo senoliai iš lūpų į lūpas perdavė pasakojimus, jog Luizė, 1807 metų vasarą keliaudama į taikos derybas su Napoleonu, važiavo būtent per Kavolių mišką.   Usėniškis Richardas Lolat, tyrinėdamas apleistas kapinaites Žemaitkiemio girininkijoje, sužinojo apie karalienės Luizės kelią. Pradėjus domėtis plačiau, girininkai nurodė tikslias šio kelio atkarpas.

Bibliotekininkė Ona Miliauskienė su R.Lolat norėjo Usėnų gyventojams plačiau papasakoti apie mažai žinomą karalienės pravažiuotą kelią. Į surengtą žygį atvyko mažas, tačiau labai smalsus būrelis susidomėjusiųjų. Tarp jų buvo Usėnų bendruomenės pirmininkė Aldona Rauktienė ir Šilutės skautų tunto narys Vytautas Urba. Mažiausiai dalyvei buvo vos 7 metukai!

Gamtą pajuto kiekvienas

Pirmoji žygio dalyvių stotelė buvo Žemaitkiemio kaime, kur stabtelta apžiūrėti pakelyje stovintį seną paminklą. Keliautojai bandė pirštų galiukais iššifruoti neryškius žodžius. Senas paminklas uždavė daug klausimų: iš kur jis atsirado, ar priklauso kokiam žmogui. Organizatoriai į ateities tyrinėjimų planus pažadėjo įtrauktį šį radinį ir jo istorija pasidomėti plačiau. Patyrinėję jį, būrys pajudėjo link Kavolių miško.

Kelionės tikslas – sužinoti daugiau apie karalienės Luizės kelią, pasivaikščioti juo. Smalsuoliams reikėjo įveikti kelis ruožus – maždaug 3-5 kilometrų atstumą. Vieną kelio dalį galima įveikti važiuojant mašina, kita dalis yra nepasiekiama, apsodinta medžiais, tik pradžioje išlikęs ąžuolo kamienas, trečiąja galima eiti tik pėstute, nes miško keliukas yra išklotas medžių šakomis. Taip girininkai bando išsaugoti istorinį paveldą.

Įdomu, kuo šis kelias ypatingas? Kažkada aplink karalienės Luizės kelią augo vien ąžuolai. Galima įsivaizduoti, koks įspūdis būtų vaikštant tarp aukštų ąžuolų! Tačiau laikui bėgant dauguma jų buvo iškirsti, likę vos pora didingų ąžuolų.

Žygio dalyviai, eidami pirmąja kelio dalimi, rado daug žemuogių, kurios praskaidrino kelionės nuotaiką.

Įveikę paskutinį ruožą, keliautojai aplankė šalia esančias apleistas kapinaites, kurias vėliau tyrinės: išmatuos antkapius, paminklus, fiksuos esamą situaciją. Usėniškiai nori įtraukti šias kapinaites į istorinio paveldo sąrašą.

Kelionės organizatorė O.Miliauskienė sako, kad eidama šiuo keliu jautė ypač gerą aurą. Šis jausmas ir paskatino bibliotekininkę imtis organizuoti tokį žygį. Bibliotekininkė iš anksto rinko medžiagą apie karalienę Luizę, žygio metu ją perdavė ir keliautojams.

Tikėjosi daugiau jaunimo

Pasibaigus kelionei, visi įspūdžiais dalijosi prie arbatos puodelio miško pavėsinėje. R.Lolat apgailestavo, kad tarp dalyvių nebuvo jaunimo. Tačiau A.Rauktienė su organizatoriumi nesutiko: „Juk kelionėje dalyvavo Mija, kuriai vos septyni metai“.

Mergaitė dar maža, bet kelionę ji turėtų atsiminti, juk tiek įspūdžių patirta! Mažoji keliautoja ėjo ilgus atstumus, valgė žemuoges bei buvo nešama ant nugaros, kad nepavargtų.

Žygio būrys sulijo, sušalo, tačiau tvirtina, kad dalyvauti buvo verta. Kiekvieną dieną skubėdami mes pamirštame mažus dalykus, kurie kelia džiaugsmą. O kelionėje įsimintina buvo kiekviena akimirka: miško gėrybės, peršlapę guminiai batai, įstabūs miško vaizdai. O labiausiai žygeiviai praturtėjo savojo krašto istorijos žiniomis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.