Usėnų pagrindinė mokykla 2012 m. įsiliejo į Comenius daugiašalių mokyklų partnerysčių pagal Mokymosi visą gyvenimą programos projektinę veiklą. Mūsų mokyklos partnerės – Turkijos Siirt miesto mokykla, Lenkijos Grudziadz gimnazija ir dvi mokyklos iš Italijos (Casertos pradinė ir Teano profesinė). Vykdome vieną bendrą projektą: „Taika – bendroji Europos kalba“ („Peace: Common Language of Europe“).
Mus vienija šio projekto idėjos: pažinti kitų Europos Sąjungos šalių kultūrą, tradicijas, įgyti tarpkultūrinio bendravimo įgūdžių, bendradarbiauti su kolegomis, dalintis įvairių veiklų patirtimi, skleisti naujas pažangias idėjas.
Svarbiausia idėja – kurti palankią aplinką, kuri užkirstų kelią smurtui, patyčioms ir socialinei atskirčiai mokyklose bei vietos bendruomenėse ir ugdytų pozityvų, tolerantišką ir taikų elgesį. Suvokimas apie skirtingas Europos kultūras, tradicijas ir vertybes ugdomas per įvairias šio projekto veiklas: nacionalinių patiekalų pristatymą, liaudies kūrybą, amatus, rankdarbius, sportinę, meninę veiklą.
Praėjusį rudenį ir šį pavasarį svečiavomės Turkijoje ir Italijoje. Trečiasis partnerių susitikimas organizuotas mūsų mokykloje. Mums teko atsakinga užduotis išsamiai pristatyti savo šalį, regioną, mokyklą.
Pas mus viešėjo gausi svečių grupė – 16 mokinių ir 20 suaugusiųjų iš Italijos, Lenkijos ir Turkijos. Per tą trumpą laiką jie aplankė unikalųjį Kryžių kalną, viešėjo Šilutėje, Palangoje, Neringoje, Kaune, lankėsi Šilutės r. savivaldybėje.
Kad svečiai atsigautų po ilgos kelionės į Lietuvą, jiems pasiūlėme susipažinti su mūsų kurortu Palanga, pasigėrėti Gintaro muziejuje sukauptais eksponatais, pabraidyti Baltijos jūroje, paieškoti jūros išmestų gintaro lašelių. Oras pasitaikė puikus, Palanga pasitiko svetingai – šurmuliavo kurorto sezono atidarymo šventė. Paskanavę tradicinių lietuviškų patiekalų, įsiliejome į kermošiaus šurmulį, svečiai įsigijo gintaro suvenyrų.
Tos pačios dienos vakare iškylavome mokytojos Astos Šeputienės sodyboje. Čia susirinko daug mokytojų, mokinių ir tėvelių. Ąžuolų paunksmėje kepėme šašlykus ir dešreles, ragavome saldumynų, žaidėme, klausėmės svečių atliekamų dainų ir šokome flašmobą (flashmob).
Kitą dieną iš Lietuvos Venecija vadinamo Mingės kaimo išplaukėme į Nidą. Pasivaikščioję puikiai sutvarkyta krantine, svečiai aplankė Nidos vidurinę mokyklą, gėrėjosi Parnidžio kopa, Saulės laikrodžiu, vietine architektūra. Kupini įspūdžių pavakare išplaukėme atgal ir skaniai srėbėme žuvienę, kuria pavaišino laivo įgula.
Susitikimo Lietuvoje metu visos vykdytos veiklos buvo susietos su liaudies kūryba, tradiciniais amatais, liaudies dainomis ir šokiais.
Antradienio rytą mojuodami italų, lenkų, turkų ir lietuvių vėliavėlėmis svečių laukėme mokykloje. Šiam susitikimui ruošėmės iš anksto, mokiniai puošė mokyklą, repetavo, ruošė dovanėles draugams iš užsienio.
Atvykusiuosius pasveikinome smagia sutikimo daina, kurioje buvo paminėtos visos projekte dalyvaujančios šalys. Po direktorės Liucijos Jasevičienės sveikinimo kalbos šeimininkai pašoko keletą lietuvių liaudies šokių. Užsieniečiams patiko penktokės Monikos atliekama daina „Lakštingalėlė“, vaikų folkloro grupės traukiama lietuvių liaudies daina „Išbėg išbėg pelė iš urvo“. Siurprizą pateikė jaunių šokių ratelio merginos, pašokusios italų liaudies šokį „Tarantela“, plojimų sulaukė išdidžiai lenkų „Polonezą“ šokę šokėjai.
Projekto partneriai taip pat pristatė savo šalies šokius ir dainas. Žavėjo turkių mergaičių lankstumas atliekant sudėtingus turkiškų šokių judesius, stebino skardžiabalsių lenkų dainavimas bei emocingi itališki šokiai.
Vėliau svečiai susipažino su mokykla, apžiūrėjo kabinetus, muziejų, stebėjo pamokas, domėjosi, kokiais metodais ir priemonėmis ugdomi vaikai, bendravo su mokiniais ir mokytojais. Visi dalyvavo lietuviškų amatų pristatyme, kuriame karpinių meno mokė Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. Kaip pasigaminti paveikslą iš skiautinių rodė dailės mokytoja Jolanta Alsytė, pamoką apie dirbinius iš šiaudų vedė muziejininkė Nijolė Stanelienė, o mokyklos darbuotoja Antanina Kvedarienė senoviniu rateliu mokė verpti vilną. Ne vienas svečias džiaugėsi ką tik paties pasigamintu kūriniu. Veikė gausi mokinių, mokytojų ir tėvų sukurtų rankdarbių paroda, o visas šios dienos veiklas vainikavo naminių pyragų ir žolelių arbatų vaišės.
Mūsų mokiniams patiko užsieniečių laisvumas, bendravimas, noras kuo daugiau sužinoti apie mūsų šalį, jie džiaugėsi mokyklos puošimu, dovanėlių svečiams gaminimu. Bet pozityviausiu aspektu – vieningumu ir sutelktumu rengiantis priimti svečius – džiaugėmės visi. Pamatėme, kad iš tikrųjų bendras tikslas sutelkia bendram darbui.
Svečiai kartu su mumis padainavo „Usėniškių dainą“ ir išvyko su dovanomis ir šypsenomis lūpose.
Šis projektas – pirmasis mūsų vykdomas tarptautinis projektas. Jis visai mokyklos bendruomenei atvėrė galimybes labiau pažinti kitas šalis, jų kultūras ir užmegzti asmeninius kontaktus. Labai svarbu suvokti, kad gyvename multikultūrinėje aplinkoje. Tarp šio projekto išsikeltų tikslų buvo ne tik bendra veikla, bet ir asmeniškai užmegzti kontaktai. 10 atvykusių svečių gyveno mūsų mokinių šeimose. Smagu, kad ir užsieniečius priėmusios šeimos, ir jose gyvenę turkų bei lenkų vaikai liko patenkinti vieni kitais.
Tikimės, kad bendradarbiavimas su Europos šalių mokyklomis tik prasideda.