Usėniškių problemų švytuoklė: nuo maldos namų iki pažliugusių kelių

usenai isiutusi ukininkePrasidėjusiame rajono savivaldybės vadovų susitikimų su seniūnijų gyventojais maratone 2011 metų veiklos ataskaitos pristatytos Usėnuose. Vietos gyventojai išsakė juos kamuojančias bėdas: apie pavasarį pažliungančius nepravažiuojamus kelius, mažas žemės ūkio išmokas, svarstė gatvių apšvietimo, maldos namų steigimo klausimus.

Savivaldybės vadovai problemų sprendimus dažnai suvedė į lėšų stygių, o administracijos direktorė susirinkusiuosius kaip mokytoja pradinukus dar pamokė, kad nors ir sunku, mokesčius mokėti reikia.

Bendruomenė pažymės nykstančius kaimus

Meras Virgilijus Pozingis apgailestavo, jog šios kadencijos Vyriausybė ir Seimas nesilaiko įsipareigojimų, nes sumažino biudžetus savivaldybėms, mažinama ir savivaldos galia. Paslaugas reikia atlikti, tačiau tam pinigų skirta mažiau. Minėjo, jog metai bus finansiškai sunkūs, jokių projektų iš savo lėšų Savivaldybė neplanuoja. Pagrindinis tikslas – atiduoti kuo daugiau skolų statybininkams, todėl žadama taupyti, neišlaidauti.

„Mes daug nieko nenorim. Esam kuklūs, kaip visada“, – sakė Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys, tačiau rajono vadovų drąsiai prašė pagalbos sprendžiant seniūnijai aktualius sunkumus.

Usėnų seniūniją sudaro 18 kaimų, trijuose iš jų gyventojų nebėra, o dviejuose kaimuose liko po vieną sodybą. Bendruomenė brandina mintį palei takelį į Kultūros namus išdėlioti akmenis ir juose įamžinti kaimus. Tam seniūnas prašė paramos. Meras bendruomenei pasiūlė kreiptis su paraiška į vietos veiklos grupių asociaciją „Lamatos žemė“ su mažuoju projektu ir ten prašyti finansavimo.

Usėniškiai taip pat nori dažnesnio medikų apsilankymo. Dabar gydytoja atvažiuoja pirmadienį ir trečiadienį, norima, kad dirbtų ir bent pusę dienos penktadienį. Meras patikino, jog pabendraus su gydymo įstaigos vadovu ir darbo grafiko problema bus išspręsta.

Problemos dėl pažliugusių kelių

Kita problema – regioninio kelio į Galzdonus būklė. Kadangi panemunyje esančiuose Galzdonuose daug pievų, ūkininkai užsiima pienininkyste, palijus kelias pažliūgsta, pravažiuoti praktiškai neįmanoma. Pienovežiai atsisako važiuoti paimti pieno, gyventojams tenka važiuoti į Usėnus per Plaškius.

Seniūnas kalbėjo, jog pernai buvo atvažiavusi Klaipėdos regiono kelių direkcijos delegacija, bet tvarkyti kelio neapsiėmė, tik suintensyvino greideriavimą – dukart per metus nugreideriuoja daugiau, negu priklauso. A.Rauktys prašė sutvarkyti netgi ne visą kelią – iš 9 kilometrų vos 1,5 kilometro ruožą.

Apibūdindamas rajono kelių padėtį V.Pozingis informavo, jog asfaltuoti numatoma tik 750 metrų kelio Saugų seniūnijoje ir iki 1 km Juknaičių seniūnijoje. Likusieji keliai pagal žvyrkelių programą kol kas tvarkomi nebus. Tačiau Susisiekimo ministerija daro eksperimentą – visose savivaldybėse po porą kelių bus padengti minkšta elastinga danga. Ji jau išbandyta kelyje Šilutė – Kintai.

Usėnų seniūnui patikinus, jog užtektų Gazdonų kelią tik pažvyruoti, meras pažadėjo aptarti šį klausimą susitikime su kelininkais.

Ūkininkams nepatogumų kelia ir aukšti medžiai Kalnujų kelio pakraščiuose. Pasak ūkininkės Ievos Bartkienės, dėl to neįmanoma pravažiuoti su kombainu – kliūva.  Meras pasiūlė pasinaudoti rusniškių patirtimi ir gluosnius bei kitus medžius nusigenėti, išsirauti patiems, medieną panaudoti malkoms. Dėl to taip pat bus tariamasi su kelininkais.

Nori daugiau šviestuvų gatvėse

Ūkininkė I.Bartkienė išvardino visą sąrašiuką ūkininkams aktualių problemų. Moteris teiravosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausančio mero, kodėl negalima iš Rusijos Kaliningrado srities įsivežti pigesnių trąšų, kaltino trąšų pardavėjus karteliniu susitarimu laikyti aukštas kainas.

Usėniškės ūkininkės teigimu, kalbama, kad pabrangs jautiena, kiauliena, tačiau ūkininkai ir toliau už produkciją gauna mažai. „Kodėl Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra diskriminuojamos ir gauna mažesnes išmokas negu ES senbuvės?“ – piktinosi ūkininkė.

Meras rekomendavo suformuluoti problemą ir teikti ją Ūkininkų sąjungai. Taip pat siūlė rinkti parašus ir pateikti juos Seimui, kad išmokos būtų suvienodintos. Reikia surinkti 300 tūkst. parašų.

Seniūnas A.Rauktys teiravosi, kuomet bus išplėstas gyvenvietės gatvių apšvietimo tinklas. V.Pozingis nuvylė, kad 2014-2020 metų plėtra pagal naują ES strategiją leis investuoti tik į didžiuosius miestus.

Svarstoma rajono kaimų gatvių apšvietimo programą vykdyti bendradarbiaujant su lenkais ir rusais. Pasak mero, norint 100 proc. sutvarkyti gatvių apšvietimo tinklą rajone, reikia apie 3 mln. litų. Jis siūlė išnaudoti alternatyvią energiją – naudoti šviesos baterijas, vėjo energiją.

Usėniškė gyvena kaip pelkėje

Usėnų kultūros namuose veikia maldos namai, o katalikų bendruomenė nori steigti parapiją. Tačiau pastato, kuriam renovuoti finansavimą laimėjo bendruomenė, paskirtis kita. Kadangi projekte numatyta, kad paskirtis – ne maldos namai, naudojant patalpas ne pagal paskirtį bendruomenei gali tekti grąžinti projekte laimėtus pinigus.

Meras pripažino, jog ši problema yra ne tik Usėnuose, bet ir Vilkyčiuose. Reikėtų apsispręsti, kas bus patalpų savininkas ir keisti jų tikslinę paskirtį, kad jas įsigytų bažnyčia.

Usėniškė pensininkė išreiškė nepasitenkinimą šiukšlių mokesčio tvarka ir lengvatų sumažinimu. Piktinosi, kad per metus už šiukšles tenka mokėti apie 150 litų, o tai, pasak moters, pensininkams labai daug.

„Kiekvienai gyvenvietei mėnesį skaičiuosime, kiek šiukšlių išveža ir kiek paskaičiuoja sąskaitų pagal šiukšlių svorį, nes kitaip neįmanoma suvesti galų. Žmonių mažėja, o šiukšlių svoris nemažėja! – eksperimentą pasiūlė meras. – Jei jau sumažės šiukšlių kiekis, gal reikia mažinti mokestį pagal gyvenvietes?“

Gražina Vilkaitienė guodėsi užlūžusiu melioracijos šuliniu. Moteris pasakojo, jog gyvena kaip pelkėje – nuolat apsemta elektros skydinė, kiemas pilnas vandens.

V.Pozingis priminė, jog prieš kelerius metus pusei Usėnų gyvenvietės vienai pirmųjų įgyvendintas melioracijos projektas už Savivaldybės lėšas. Dabar jis siūlo rašyti projektą ir tvarkyti kitos dalies gyvenvietės melioracijos sistemą. Jis pastebėjo, jog dažnai kalti patys žmonės – nukirto melioracijos trasas, perjungė sistemas.

Siūlė įrengti saugią gyvenvietę

Mero pavaduotoja Stasė Skutulienė šnekėjo apie mažėjantį mokinių skaičių mokyklose, išreiškė nerimą dėl rajono jaunimo ateities. Apibūdino rajono gyventojų sveikatos problemas, pateikė negatyvią statistiką apie ligas, mirtingumą.

Usėnų mokyklai šiemet trūksta 145 tūkst. litų mokinio krepšelio lėšų. Usėniškiai pagal trūkstamų pinigų sumą – šeštoje vietoje tarp rajono mokyklų. S.Skutulienė pastebėjo, kad kai kurios didesnės mokyklos turi dengti neišgyvenančių mokyklų skolas.

„Galbūt kai kuriose kaimų mokyklose sumažės mokytojų atlyginimas, bet aš manau, kad geriau gauti 100 litų mažiau, negu jo visai negauti“, – kalbėjo vicemerė.

Administracijos direktorės Idos Vasiljevienės duomenimis, Usėnų seniūnijoje 2011 metais 132 asmenims išmokėta daugiau nei 471 tūkst. litų socialinių išmokų.

Direktorė pastebėjo, kad pas mus šiukšlių mokestis yra vienas mažiausių šalyje, todėl jį reikėtų padidinti. „Norėtųsi visuomenės supratimo. Rodos, valdžia tikrai padeda žmonėms, rūpinasi, socialinės išmokos didelės. Bet yra dar ir prievolė sumokėti mokesčius, kurie priklauso, nes norint kažką gauti, reikia ir atiduoti. Niekas iš niekur neatsiranda ir biudžete“, – naiviai aiškino I.Vasiljevienė.

Administracijos direktorė gyrė aktyvią seniūnijos bendruomenę, direktorės pavaduotoja Dainora Butvydienė pagyrė Usėnų mokyklą, nes į jos kuruojamą Vaiko gerovės komisiją mokykla neatsiuntė nė vieno vaiko.

Rajono policijos komisariato prevencijos poskyrio vadovas Artūras Silius usėniškiams pasiūlė šiemet įrengti saugią gyvenvietę ar bent jau saugią gatvę.

Silutes naujienu LOGO

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.