Rugsėjo 11 d. Usėnų bibliotekoje atidaryta paroda „Laivyba pamaryje“, kurioje eksponuojamos Salos etnokultūros ir informacijos centro archyve saugomi Kęstučio Demerecko vadovaujamos leidyklos „Libra Memelensis“ ir kolekcionieriaus Viktoro Raševskio surinktos graviūros, atvirukai, fotografijos. Parodą pristatė Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė. Ji supažindino su laivybos istorija Rusnėje.
Rusnės sala radosi gana vėlai. Gyvenvietės įkūrimą, matyt, žymi 1419 m. data bažnyčios vėtrungėje. Pirmieji Rusnės laivai atsirado kartu su Nemuno prekybos kelio pradžia, t. y. XIV a. pab. Po Žalgirio mūšio prasidėjęs taikos periodas paskatino prekybą tarp Ordino ir Lietuvos. Nemunu buvo plukdomi grūdai, medus, kailiai, linai, ąžuolo mediena. Atgal keliavo druska, vynas, stiklas ir kitos gėrybės.
Dauguma pirmųjų laivų buvo vytinės. Vytinė – tai lietuviškas plačiadugnis laivas, galintis plaukti su burėmis, esant palankiam vėjui, arba velkamas aukštyn, prieš srovę, pakrante einančių vilkikų. Jomis buvo patogu plukdyti ne tik grūdus ar kitas prekes, bet ir šieną.
Kiek mažesni laivai – kurėnai Rusnėje, kaip nekeista, neužfiksuoti. Visur aplink – Akmingėje, Karklėje, Nidoje ir Ventės Rage – žvejai turėjo kurėnus su puošniomis vėtrungėmis.
Vorusnės ir Pakalnės kaimų pakrantėse užfiksuoti lengvesni laivai – venterinės valtys, su kuriomis žvejai labai greitai galėjo išbėgti į marias patikrinti venterių ir greitai sugrįžti. Jomis plaukdavo ir į turgų, ir į bažnyčią. Dar mažesnės valtys, irklinės valtelės, buvo naudojamos susisiekti tarp abiejuose krantuose įsikūrusių gyventojų ir kaip pagalbinės valtys prie krovininių vytinių.
Kita laivų rūšis – keltai, kurie Rusnėje atsirado gana vėlai, suintensyvėjus susisiekimui sausuma. Keltas – tai dvi, kiek didesnės už venterinę, valtys, sutvirtintos sijomis ir perklotos lentomis. Trapui nuleisti buvo naudojama ilga kartis, pritvirtinta prie pakeliamo, iš lentų sukalto stačiakampio.
Atsiradus garo varomiems laivams, du tokius sielių vilkikus turėjo Rusnės medienos ekspeditorius Johanas Friedrichas Ankeris. Tai užfiksuota 1898 m. Klaipėdos adresų knygoje.
Visai neseniai sužinota, kad Rusnėje buvo statomi didieji laivai – vytinės. Tai užfiksuota 1986 m. Duisburgo muziejaus leidinyje.
Rusnės laivybos tema yra įdomi ir kol kas išsamiai netyrinėta, tačiau parodos lankytojams B.Servienė perteikė bent mažą dalį etnografinių žinių iš šios srities.
