UŽ KĄ YRA VERTINAMAS KRŪMINIS BIJŪNAS?

Bijūnų esama dviejų rūšių – žoliniai ir krūminiai. Gero žodžio krūminis bijūnas nusipelno už tai, kad yra ilgaamžis, jo lapai išvaizdūs, o žiedai dideli ir ryškių spalvų. Todėl šios rūšies bijūnus galima laikyti tikra sodybinio sklypo puošmena.

Koks laikas yra pats tinkamiausias krūminių bijūnų sodinimui?

Jei šis bijūnas nėra augintas vazone, o iškastas tiesiai iš grunto, tada jį geriausia persodinti į naują vietą rudens pradžioje, nes augalas gali pasinaudoti per vasarą įšilusia žeme. Tada labai greitai ima augti maitinamosios šaknys, kurios palaiko jo ištvermę per žiemą ir suteikia jam daugiau energijos naujajame sezone. Jei bijūną persodinsite pavasarį, jis pirmuosius metus augs lėčiau ir atrodys skurdžiau.

Kokioje vietoje geriausia sodinti bijūnus?

Bijūnai labai gerai jausis, jei juos pasodinsite tokioje vietoje, kurią gana ilgą dienos laiką pasiekia saulės šviesa. Kita vertus, itin kaitri vieta jiems nelabai tinka, nes tada greičiau gali nuruduoti lapai, o žiedai išblukti ir greičiau nužydėti.

Kokį dirvožemį mėgsta krūminiai bijūnai?

Krūminiams bijūnams netinka smėlingas dirvožemis, nes jame trūksta maistinių medžiagų. Be to, iš tokio dirvožemio labai greitai išgaruoja drėgmė, kas šį augalą tik sekintų. Kad toks bijūnas galėtų gerai bujoti, jo šaknis turėtų gaubti komposto, juodžemio, durpių ir trupučio molingos žemės „pagardai“. Labiausiai krūminiai bijūnai džiaugiasi gerai drenuojamu molingu ar priemolio dirvožemiu, kuriame neilgai laikosi vanduo.

Kaip dažnai reikia laistyti bijūnus?

Neseniai pasodintus bijūnus reikėtų laistyti reguliariai, kad būtų skatinamas naujų šaknų augimas. O suaugusių bijūnų negalima per dažnai laistyti, nes jie ir taip yra atsparūs sausrai, kadangi jų šaknys pasiekia metro gylį ir drėgmės pasiima tiek, kiek jiems reikia.

Ar būtina genėti krūminių bijūnų šakeles?

Žoliniai bijūnai nuo krūminių skiriasi tuo, kad jų antžeminė dalis rudenį išnyksta, o pavasarį sėkmingai atželia iš naujo. Tuo tarpu krūminiai bijūnai vasarai baigiantis sumedėja, o ant išaugusių šakelių susikrauna kitų metų žiedų pumpurai. Todėl jų nevalia genėti. Užteks ir to, kad kitų metų pavasarį pašalinsite per žiemą pažeistus ir nusilpusius ūglius.