Už Lietuvos žemės ūkio ateitį Briuselyje kovos kintiškė

traktorius i briuseli 4Šilutės rajono ūkininkai vėl jungiasi prie trijų Baltijos valstybių žemdirbių protesto akcijos dėl kelis kartus menkesnių išmokų, nei atitenka kitoms ES šalims – senbuvėms.

Rudenį visos šalies ūkininkai surinko apie 12 tūkstančių parašų, reikalaudami baigti diskriminaciją tiesioginėmis išmokomis, o lapkričio mėnesį į Baltijos šalių ūkininkų piketą Briuselyje vyko ir mūsų rajono Gurgždžių kaimo ūkininkas Petras Tamavičius.

Ketvirtadienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus narių susirinkime nutarta prisijungti ir prie antrosios protesto akcijos, kuri Briuselyje vyks ryt ir poryt. Šį kartą šilutiškiams atstovauti sutiko Kintuose gyvenanti jaunoji ūkininkė Giedrė STANKUTĖ.

Vakar vakare jauna moteris išvyko į Briuselį kartu su Lietuvos delegacija, kurios sudėtyje yra jaunieji ūkininkai ir žemės ūkio specialybių studentai.

ES pažadų netesėjo

Rudenį protesto akcijoje Briuselyje dalyvavo apie 100 tūkstančių atstovų iš visų trijų Baltijos valstybių.

Beje, tai nebuvo pirmasis Latvijos, Estijos ir mūsų šalies ūkininkų beldimas į Europos Sąjungos biurokratų duris – iki tol surengti du protestai Briuselyje dėl diskriminacinių normų taikymo naujoms ES narėms.

Lietuvai stojant į ES buvo žadėta, kad išmokos visų šalių – ES narių žemdirbiams bus sulygintos 2014 metais. Bet, pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko, jokių tai patvirtinančių ženklų dabar jau nematyti.

Teko ieškoti jauno kandidato

Todėl dar viena tokia protesto akcija Briuselyje rengiama vasario 6 ir 7 dienomis. Ji vyks kiek kitaip nei ankstesnioji. Nors kaimynai latviai ir estai siūlė deginti laužus, lietuviai jiems nepritarė. Todėl tiesiog vyks diskusijos su europarlamentarais prie apskritojo stalo.

Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovė mūsų rajone Birutė Gustienė informavo Šilutės rajono ūkininkus, kad reikia ieškoti ir naujo atstovo, ir rinkti pinigus jo kelionei. Šį kartą žemdirbių kandidatui keliami aukšti reikalavimai: jis turi kalbėti anglų arba vokiečių kalba, mat susitikime su europarlamentarais vertėjų nebus. Be to, tai turi būti jaunas, bet gerai šalies ir rajono žemės ūkio problemas išmanantis žmogus.

Tokį kandidatą pamariškiai turi – atsakingos misijos imtis sutiko kintiškė G.Stankutė. Jauna moteris yra baigusi aukštuosius mokslus: turi agronomijos bakalauro ir aplinkos apsaugos politikos ir administravimo magistro diplomus, moka užsienio kalbas. Turi ji ir patirties sprendžiant žemės ūkio problemas – yra dirbusi Nacionalinėje mokėjimų agentūroje bei Augalų apsaugos tarnyboje (dabar – Augalininkystės tarnyba).

Nuo 2007 metų G.Stankutė ūkininkauja Kintuose, turi augalininkystės ūkį.

Jaunimas prašys nežlugdyti ateities

Į Briuselį Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir studentų delegacija išvyko vakar, o grįš vėlų vasario 9-osios vakarą. Ir šį kartą bus reikalaujama teisingos ir sąžiningos ES bendrosios žemės ūkio politikos ir primenama apie nelygiavertį požiūrį į Baltijos žemdirbius skirstant tiesiogines išmokas.

Šį kartą Lietuvos žemdirbių interesus Briuselyje gins daugiau kaip pusšimtis Lietuvos kaimo jaunuolių. „Jaunimui, norinčiam likti ir ūkininkauti Lietuvoje, tiesioginių išmokų problema yra labai aktuali. Europos Vadovų Tarybos sprendimas dėl BŽŪP finansavimo ir ypač dėl paramos, tenkančios Baltijos šalims nulems šių jaunų žmonių ateitį“, – teigiama Žemės ūkio rūmų išplatintoje informacijoje.

Protestuotojai į Briuselį  iš Kauno buvo išlydėti su dainomis, suliepsnojo vilties laužas. Akcija Briuselyje bus taiki, jos metu skambės Baltijos šalių liaudies dainos, protestuojantis Lietuvos kaimo jaunimas prašys nežlugdyti jų ateities.

Žemdirbiams pritaria ir ŽŪR

„Baltijos šalių žemdirbiai neketina taikstytis su tolesne diskriminacija. Šiuo metu Baltijos šalys gauna mažiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, nors mūsų gamybos kaštai ir išlaidos yra tokie pat, o kai kuriais atvejais netgi didesni negu kitose ES šalyse. Vienodi ir aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai – kurie, beje, yra griežčiausi pasaulyje. Todėl Baltijos šalių žemdirbiams yra pernelyg sunku konkuruoti bendroje ES rinkoje.

Žemės ūkio išsaugojimas ypač svarbus jaunajai kartai. Mūsų jaunimas nori dirbti iš tėvų paveldėtą žemę. Tačiau konkurencinės sąlygos šiuo metu yra tokios iškreiptos, jog jauniems žmonėms labiau apsimoka būti samdiniais užsienyje, nei šeimininkauti tėvynėje. Ūkininkai Lietuvoje sensta – didelė jų dalis jau perkopė 65 metus. Laikas būtų perduoti žemę jaunajai kartai, tačiau kol tiesioginės išmokos nepadidės, jaunimui savo ateitį kurti Lietuvoje bus pernelyg sunku“, – sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.

Baltijos šalių žemdirbiai reikalauja, kad jiems mokamų tiesioginių išmokų lygis jau nuo 2014 m. sausio 1 d., be jokių pereinamųjų laikotarpių, būtų lygus ES vidurkiui arba kiek įmanoma jam artimas.

Šie reikalavimai išsakyti ir bendroje Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrų bei nevyriausybinių žemės ūkio organizacijų vadovų deklaracijoje bei Baltijos šalių peticijoje, kurią pasirašė beveik 100 000 Baltijos šalių piliečių. Ši peticija buvo įteikta ES Parlamento pirmininkui Martin Schultz bei Europos komisarams Algirdui Šemetai bei Dacian Ciolos.

Kintiškė tiki sėkme

„Tikiuosi, kad bendromis žemdirbių ir derybininkų pastangomis pavyks rasti priimtiną sprendimą, kuris aiškiai parodytų, jog kiekvienas Europos Sąjungos pilietis turi teisę į teisingas bei sąžiningas ūkininkavimo sąlygas. Jei jau aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai yra vienodi visoje ES, tai tikrai neteisinga, jog išmokos yra nelygios ir mūsų šaliai – jos vienos žemiausių ES“, – „Šilutės naujienoms“ sakė G.Stankutė.

Gavusi pasiūlymą važiuoti į Briuselį atstovauti rajono ir visos šalies žemdirbiams, ji sako sutikusi ilgai negalvodama. „Kadangi pati esu agronomė, ūkininkė, suprantu, kokią didelę įtaką žemės ūkiui turi ES parama, ypač tiesioginės išmokos“, – sako ji.

Kintiškė tiki, jos pavyks pasiekti, kad išmokos Lietuvos aktyviems ūkininkams būtų padidintos, nes kaip tik šie ūkininkai, jos žodžiais tariant, ateityje lems gyvybingą bei tvarų Lietuvos žemės ūkį.

Pinigus kelionei surinko patys ūkininkai

Pasak B.Gustienės, kai kalba pasisuka apie pinigus, neišvengiama ir neaiškumų. Jau ir tarp Šilutės rajono ūkininkų pasigirdo kalbų, esą į Briuselį vykstant P.Tamavičiui buvo surinkta 3000 litų, tad dalis pinigų nežinia kur dingusi.

Ūkininkų susirinkimo metu B.Gustienė informavo, jog buvo suaukota 2480 litų. Norintys, kad jų interesus Europos Sąjungoje atstovautų G.Stankutė, turėjo surinkti dar 280 litų, mat kaip tik tiek trūko iki reikiamos sumos jos kelionei. Žemės ūkio rūmai iš Žemės ūkio ministerijos šį kartą akcijai paremti negavo nė lito.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.