Už nemeilę sūnui motina gavo jo abejingumą gyvenimo saulėlydyje

oldwomanSena kaip pasaulis tiesa – nesutarimai ir kivirčai tarp giminių dažniausiai kyla dėl turto ir pinigų. Vienas toks ginčas neseniai spręstas Šilutės r. apylinkės teisme. Teismą pralaimėjusioji pusė asmeninį šeimos gyvenimą nusprendė paviešinti ir laikraštyje. Tačiau vienos tiesos, kaip žinia, nebūna, tad nenuostabu, kad antroji pateikė visai kitokią įvykių versiją.

Kas teisesnis, teismas jau nusprendė. Motinos niekada nemylėtas sūnus įrodė, kad lazda visada turi du galus: meilės sūnui nuo jo kūdikystės nerodžiusi ir leidusi jį skriausti mama gyvenimo saulėlydyje iš sūnaus nesulauks ne tik globos ir meilės, bet ir finansinės paramos.

Tačiau panašu, kad istorija tuo nesibaigs ir giminės dar bylinėsis aukštesnės instancijos teisme.

Sūnėną persekiojo problemos

Papasakoti savą įvykių versiją ponia Nijolė (vardai pakeisti) atvyko net iš kito rajono. Jau kelerius metus moteris globoja sunkiai sergančią blogai matančią vyresniąją seserį Birutę. Būtent dėl jos globos ir išlaikymo kilo nesutarimai su sūnėnu – sesers sūnumi Algiu. Jis, pasak Nijolės, mamai niekad nebuvo geras ir net yra iš dalies kaltas dėl dabartinės jos būklės.

Nijolės pasakojimu, kai sesuo susituokė su Algio tėvu, šeima gyveno Šilutės rajone. Nežinia kodėl, tačiau girtaujantis tėvas sūnaus pripažinti nenorėjo. Trijų mėnesių kūdikį auginti pasiėmė Tauragės rajone gyvenantys vaiko seneliai – Birutės tėvai.

Pasak Nijolės, taip atsitiko todėl, kad seseriai reikėjo grįžti į darbą, o sūnaus nebuvo su kuo palikti. Su seneliais Algis augo iki penktos klasės, tuomet grįžo atgal į tėvų namus.

Pasak Nijolės, sesuo tuo metu dirbo parduotuvės vedėja, paskui įsidarbino tarybiniame ūkyje kasininke. Šeimai, esą, nieko netrūko, kol Algis po 9 klasių neišėjo mokytis į netoliese esantį miestelį. Tuomet, Nijolės teigimu, prasidėjo bėdos: Birutė sužinojo, kad sūnus elgiasi blogai, pradėjo rūkyti, gerti. Imtas kontroliuoti ir drausminti, Algis iš namų pabėgo ir vėl apsigyveno toli nuo mamos, pas senelius. Pas juos gyveno iki pat tarnybos armijoje ir dvejus metus po jos.

„Tada prasidėjo problemos. Algis buvo apkaltintas merginos išprievartavimu, tačiau mano broliui per pažįstamą pareigūną pavyko išsukti jį nuo kalėjimo. Bet po šio įvykio močiutė atsisakė Algį laikyti savo namuose, ir paprašė, kad jį priimtume mudu su vyru. Sūnėnas įsidarbino kolūkyje traktorininku, tačiau po kurio laiko ir vėl įklimpo į bėdą – kažkur pabėgo su nepilnamete kaimynės dukra. Vos pavyko kaimynę atkalbėti, kad nekeltų bylos. Kai abu grįžo atgal į kaimą, Algio į darbą kolūkyje nebepriėmė, tad jis grįžo atgal į Šilutės rajoną“, – pasakojo Nijolė.

Ėmėsi globoti seserį

Namuose, pasak Nijolės, nebuvo ramybės nei jos seseriai, nei vyrui. Algis, esą, ėmė gerti, tad apsilankęs pas tėvus nevengdavo prieš gimdytojus pakilnoti rankų. Girtaudavo ir Algio tėvas, kuris po vieno konflikto, kai peiliu sužalojo sūnų, sėdo į kalėjimą penkeriems metams.

Algis persikraustė į Šilutę, vežiodavo motiną į kalėjimą aplankyti tėvo, tačiau ne kartą Nijolei, pasak jos, yra prasitaręs, kad vos tik tėvas išeis į laisvę, jį užmušiąs.

„Algio tėvas mirė septintą dieną grįžęs iš kalėjimo. Mano mamos sesuo, pas kurią jis persikraustė, pasakojo, kad mirties išvakarėse į namus atvažiavo Algis su keliais draugais. Ji tuo metu buvusi lauke, o kai parėjo į kambarį, pamatė, kad Algio tėvas guli visas kruvinas. Parvežė jį atgal mano seseriai, ten jis ir mirė“, – kalbėjo Nijolė.

Kai jos sesuo Birutė išėjo į pensiją, ėmė prekiauti namine degtine. Pasak Nijolės, daug uždirbtų pinigų atiduodavo sūnui: nupirko ne vieną automobilį, prašydama, kad sūnus ją vežiotų pas gydytojus. Tačiau Birutė seseriai skųsdavosi, kad sūnus neranda laiko.

Ilgainiui sesers sveikata ėmė silpti, pamažu nyko regėjimas. Kai 2009 m. Nijolė seserį parsivežė pas save, ji jau buvo visai akla. Kai Nijolė su vyru nuvažiavo į sesers namus jos pasiimti, pasakojo pakraupusi nuo pamatyto vaizdo: beveik nebematančios Birutės namuose tvyrojo baisi netvarka, smarvė.

„Algis į savo namus jos nenorėjo priimti. Pamenu, kaip atvažiavęs pas mus su drauge maldavo, kad paimčiau Birutę pas save. Į senelių namus vežti mamos irgi sakė negalintis, nes jos pensija maža, tad jam tektų primokėti. Sutariau globoti seserį su sąlyga, kad visas jos turtas liks man. Algis sutiko – paspaudėm rankas, tačiau jokios sutarties nepasirašėm, patikėjau jo žodžiu“, – pasakojo Šiaulių r. gyventoja.

Norėjo prisiteisti išlaikymą

Nesutarimai su sūnėnu prasidėjo po to, kai Nijolė rado pirkėją sesers namui Šilutės rajone. Tuomet į namo dalį ėmė pretenduoti ir Algis.

„Kai po kiek laiko nuvažiavom su vyru į sesers namus, juos radome išdraskytus, buvo išvežta viskas, kas įmanoma. Kaimynai pasakojo, kad taip pasidarbavo Algis. Negana to, vieną vakarą paskambinęs mamai jis paprašė jos 3 tūkstančių litų, kuriuos Birutė buvo atsidėjusi savo laidotuvėms. Matyt, ir namuose viską versdamas pinigų ieškojo. Sesuo taip jo bijojo, kad pradžioje prašydavo užrakinti visas duris, langus“, – sakė Nijolė.

Kadangi moteris negali parduoti sesers namo, o jos išlaikymui ir vaistams reikia daugiau pinigų nei gaunama pensija, Nijolė kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš Algio 12 tūkst. litų papildomų išlaidų, kurias patyrė slaugydama seserį, bei kiekvieną mėnesį į jos sąskaitą pervesti po 500 litų maistui, vaistams ir kitoms būtiniausioms reikmėms. Nuvežus Birutę pas gydytojus paaiškėjo, kad garbaus amžiaus sulaukusi senolė visai pasiligojusi: moteriai nustatytas I stadijos gerklės vėžys, jai sunku vaikščioti, reikia nuolatinės priežiūros.

Gyveno skriaudžiamas

Išnagrinėjęs civilinės bylos ieškinį, Šilutės r. apylinkės teismas jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad Birutės sūnus Algis įrodė galintis būti atleistas nuo pareigos išlaikyti mamą, nes ši nesirūpino juo, kai jis buvo vaikas.

Į redakciją avykęs Algis pasakojo, kad būdamas trijų mėnesių iš tėvų namų buvo išvežtas ne be reikalo. Kiek yra girdėjęs iš mamos brolio ir sesers, tėvai gyveno palaidą gyvenimo būdą ir jis, būdamas kūdikis, iš jų namų paimtas sergantis ir apleistas.
„Man atrodo, kad vaikai motinai turi būti aukščiau visko, tačiau jau suaugusiam man mama yra pasakiusi, kad vaikas vaiku lieka, bet vyras yra vyras“, – pečiais gūžčiojo Algis dėl motinos prioritetų.

Net po incidento, kai tėvas jį perdūrė peiliu, pasak Algio, mama nė karto nebuvo atvažiavusi į ligoninę jo aplankyti.

Baigusį 4 klases į Šilutės rajoną, pasak Algio, tėvai jį parsivežė apgaulės būdu. Sudomino vaiką žadėdami pavėžėti traukiniu, paskraidinti lėktuvu iš Palangos oro uosto. Pirmieji metai buvo pakenčiami, tačiau vėlesnį laiką Algis prisimena kaip siaubą.

Tėvai jį visaip engė, tyčiojosi, skriaudė ir kankino. Algiui atmintyje įstrigę epizodai, kaip tėvai liepdavo atsistoti į „bliūdą“ ir pildavo ant jo šaltą vandenį. Ne kartą teko bėgti pas kaimynus prašytis pagalbos, miegoti ant šieno.

„Mane laikė tarno vietoje. Tėvai gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, reikėjo juos sužiūrėti. Kai pareidavo iš darbo, nebeturėdavau namie vietos“, – skaudžią vaikystę prisiminė vyras.

Algis pasakojo po 9 klasių pas senelius pabėgęs ne dėl to, kad ėmė blogai elgtis, o tiesiog nebeištvėrė nežmoniškų sąlygų. Jį labai nustebino tetos Nijolės kalbos apie išprievartavimą ir pabėgimą su nepilnamete.

„Visko tikėjausi, bet tik ne šito. Toks melas – aukščiau visko, viskas iš piršto laužta ir yra gryna nesąmonė“, – kalbėjo Nijolės sūnėnas. Jis neneigė girdėjęs kalbas dėl tėvo mirties, tačiau jas vadina šmeižtu ir fantazija. Pasak Algio, tėvas mirė nuo alkoholio. Jis stebėjosi, iš kur tokios kalbos galėjo atsirasti, nes juk po sumušimo būtų likusios žymės, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Netiki, kad mama – rimtas ligonis

Vyras įsitikinęs, kad giminiški santykiai su teta Nijole baigėsi tada, kai prasidėjo kalbos apie pinigus. Algis neneigė pasakęs tetai, kad mamai priklausantis turtas atiteks jai, tačiau apie jo paveldėjimo dalį esą nebuvę nė kalbos. O dabar, pasak jo, teta mamos vardu nori prisiteisti lygiai tokią sumą, kokią jis gavo palikimu iš tėvo.

Kalbėdamas apie globos reikalus, Algis sako pasiimti mamos pas save negalėjęs, nes vieno kambario bute ir taip gyvena 3 žmonės. Pasakojo nuvažiavęs į senelių namus, tačiau kol nebuvo priimtas galutinis sprendimas, su teta sutarė, kad mama apsigyvens pas ją.

Teiginius, kad mama jam davė daug pinigų, jis taip pat vadina neteisingais: „Jeigu būčiau tiek pinigų gavęs, dabar negyvenčiau vieno kambario bute“.

Pasak Algio, jo mama silpniau matyti pradėjo tėvo „dėka“, kai jis pamušė jai vieną akį ir nutraukė regos nervą. Vėliau ėmė silpti ir kita akis. Tačiau kai mama jau gyveno pas seserį Nijolę, pastaroji Algiui sakiusi, kad mama prisipažino vis dėlto matanti. Esą, bijojusi viena likti kaime su kaimynais, kurie taip pat pardavinėjo degtinę, todėl ir sakiusi, kad su akimis visai prastai.

Todėl Algis netiki, kad jo mama yra tokia ligonė, kokia ją apibūdina teta, ir mano, kad jos priežiūrai nėra išleidžiama tiek pinigų, kiek buvo prašoma teisme.

„Teisme įrodžiau, kad tėvai manęs neaugino. Kitas dalykas, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kam buvo išleisti 12 tūkstančių litų, kuriuos mama skolinosi iš tetos. Be to, teismui buvo parodyta tik kiek mama gauna pensijos, o apie globos pinigus, gaunamus iš Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus, nutylėta“, – sakė vyras.