Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella antrojo laipsnio Italijos žvaigždės ordinu už kultūrinių ir akademinių mainų skatinimą tarp dviejų šalių apdovanojo Vilniaus universiteto Senato pirmininkę, Filologijos fakulteto profesorę Dainorą Pociūtę – Abukevičienę. Tai pirmasis tokio aukšto rango įvertinimas VU mokslininkui.
Habilituota humanitarinių mokslų daktarė, knygų autorė D.Pociūtė – Abukevičienė yra mūsų kraštietė, kilusi iš Laučių. Be daugybės kitų įvertinimų, mokslininkė yra Šilutės literatūrinio rudens (2009) laureatė.
Filologijos fakulteto profesorė tyrinėja ankstyvuosius naujuosius laikus, renesanso minties ir kultūros bei religijos procesus, taigi ji dirba su vis dar tebeintriguojančiu XVI amžiumi ir jo dokumentais.
Mokslininkė, nuo 2003 m. pramokusi italų kalbos, ėmė ieškoti galimybių padirbėti Italijos archyvuose ir bibliotekose.
Stažuotes Pizos ir Udinės universitetuose, Harvardo universiteto Renesanso tyrimų centre Florencijoje, darbą Romos, Sienos ir kituose archyvuose parėmė ir finansavo Italijos ambasada Lietuvoje. Prof. D. Pociūtė – Abukevičienė laimėjo Italijos mokslo tyrimų tarybos skelbtus konkursus, vėliau konkursą stažuotei Harvardo universiteto Renesanso tyrimų centre Florencijoje. Šis Harvardo universiteto padalinys laikomas prestižiškiausia pasaulyje renesanso tyrimų institucija. Stažuotę šiame centre dėl didelės konkurencijos, deja, galima laimėti tik kartą gyvenime. Profesorė kol kas yra pirmoji Lietuvos atstovė, kuriai pasisekė.
Po intensyvaus penkerių metų darbo su itališkais šaltiniais 2008 m. pasirodė monografija „Maištininkų katedros.
Ankstyvoji reformacija ir lietuvių – italų evangelikų ryšiai“, kurioje tyrėja apibendrino savo atradimus ir įžvalgas.
„Šiuos tyrimus plėtoju toliau. Inicijavau kritinės „Lietuvos reformacijos paminklų“ (Monumenta Reformationis Lithuanicae) serijos rengimą. 2011 ir 2015 m. išėję tomai yra Lietuvos ir Italijos reformacinės minties sąsajų pavyzdžiai. Šie darbai, publikuoti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis, yra sulaukę didelio reformacijos istorikų dėmesio Italijoje bei Vokietijoje“, – pasakoja pašnekovė. Ji mano, kad lituanistinį išsilavinimą naudojant tarpdalykiniuose istoriniuose, religijotyriniuose tyrimuose atsiveria kitokia Europos perspektyva.
Gavusi Italijos valstybinį apdovanojimą profesorė džiaugėsi: „Buvau nustebinta ir laiminga. Italija man brangi šalis. Pradėdama joje istorinius ir kultūrinius tyrimus negalvojau apie jokius įvertinimus, vedė smalsumas. Gauti apdovanojimą iš Italijos Prezidento man didelė garbė“.