Teisme neseniai išnagrinėtas nemalonus incidentas tarp UAB „Palink“ Šilutės parduotuvės vadovės E.B. ir interneto komentatoriaus R.B.
Vyrui, pasivadinusiam „Gidrės“ slapyvardžiu ir parašiusiam internete savo nuomonę apie E.B., nuslėpti savo tapatybės nepavyko. Tuoj vadovė išsiaiškino, kas, anot jos, interneto platybėse skleidžia melagingą informaciją.
Pasirodo, tai anksčiau jos vadovaujamoje parduotuvėje dirbęs apsaugos darbuotojas.
Moteris atleisti jam neketino – teisme ji prašė, kad šis atlygintų jai 3 000 Lt neturtinę žalą už paniekinimą ir pažeminimą.
Atgarsio sulaukęs komentaras
2012 m. lapkričio 21-osios vakare R.B., beklaidžiodamas interneto platybėse, užsuko į tinklapį rekvizitai.lt. Ten skiltyje „Atsiliepimai“ jis surašė savo nuomonę apie UAB „Palink“ Šilutės parduotuvės vadovę. Tikėdamasis nuslėpti savo tapatybę, vyras pasivadino „Gidrės“ slapyvardžiu ir parašė, kad parduotuvės vadovė „žmogų laiko visiška atmata, dažnai renkasi su savo pasirinkta komanda poilsio salėje, ten geria, o darbuotojai gąsdinami atleidimais, jei jie kur nors pasiskųs“. Komentaras neliko nepastebėtas.
Nukentėjusioji E.B. teisme pasakojo, kad ji iš parduotuvės darbuotojų sužinojo, jog internete yra ne itin gražiai apie ją atsiliepta. Tuoj pat ir pati perskaitė komentarą. Komentaras moterį įžeidė, pateikta informacija visiškai neatitiko tikrovės.
Šilutės parduotuvės vadovė dėl tokios R.B. nuomonės turėjo ir nemalonumų – ji privalėjo važiuoti aiškintis savo vadovams. Tad teisme E.B. tikino, kad buvęs apsaugos darbuotojas rašydamas tiesos neatitinkantį komentarą ją paniekino, pažemino ir pakirto valdžios pasitikėjimą ja. Taip pat ji prisipažino, kad dėl šio įvykio labai išgyveno, gėrė raminamuosius vaistus, todėl teisme prašė priteisti iš kaltinamojo 3000 Lt neturtinę žalą.
Kaltu neprisipažino
Į teismą užstoti savo darbdavės atėjo ir kelios liudytojos. Jos neigė komentare pateiktą informaciją ir sakė, kad vadovė yra maloni, stengiasi padėti, darbuotojų negąsdina ir nežemina.
Tačiau pats komentatorius R.B. kaltu neprisipažino ir sakė, kad komentare nemelavo. Pasak vyro, parduotuvės vadovė būdavo nemaloni – ji ne visada su juo pasisveikindavo, dažnai išsakydavo pastabas. Beje, jo kabinetas buvo šalia vadovės, todėl R.B. prisipažino girdėdavęs, kaip geriant kavą ji spręsdavo darbinius reikalus ir kaip bendraudavo su darbuotojais. Taip pat R.B. neabejojo, kad komentare jis pateikė ne tik savo, bet ir kitų darbuotojų nuomonę.
Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus duomenis teismas konstatavo, kad R.B. nepadarė nusikalstamos veikos.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. perdavusiam žinias.
Šilutės teismo nuomone, šiuo atveju komentare paskleista žinia, kad „E.B. žmogų laiko visiška atmata, dažnai renkasi su savo pasirinkta komanda poilsio salėje ir ten girtuokliauja, kad darbuotojai gąsdinami atleidimais, jei jie skųsis“ negali būti vertinama kaip šmeižimas.
Tai, kad komentare paskleista informacija galėjo paniekinti ar pažeminti E.B. ar pakirsti pasitikėjimą ja, faktiškai yra pagrįsta tik pačios nukentėjusiosios parodymais ir loginiu manymu apie tokios galimybės egzistavimą. Tuo tarpu kaltinamasis nuosekliai aiškina, kad jis išdėstė tik savo susidarytą nuomonę apie jos vadovavimo stilių. Teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą), todėl teismas konstatuoja, kad R.B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priėmus sprendimą dėl R.B. išteisinimo, 3000 Lt neturtinė žala kaltinamajam paliktina nenagrinėta.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas.