Pernykščių stintų sugavimo rekordų šiemet sumušti nepavyks – taip prognozuoja žvejybos įmonių vadovai ir žvejai.
Pagrindo tokioms kalboms yra – šių žuvelių laimikiai Kuršių mariose kol kas pernykščiams nė iš tolo neprilygsta. Vadinasi, ir į nerštavietes Nemuno deltos upėse jų parplauks gerokai mažiau.
Todėl ir kova dėl stintų žvejybos vietų šiemet nebuvo tokia arši kaip pernai. Tačiau už kai kurias žvejybos vietas buvo pasiūlytos rekordiškai aukštos sumos – net iki 36 tūkst. litų.
Pernai laimikiai buvo rekordiniai
Pernykščius stintų laimikius mūsų krašto žvejai, matyt, minės dar ilgai.
„Sugavimai buvo rekordiniai, tokių iki šiol nėra buvę“, – sako ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Laimutė Bulsienė. Ir pateikia tokius skaičius: pernykštės žvejybos laiku mūsų krašto upėse buvo pagauta apie 414 tonų, o Kuršių mariose – daugiau nei 39 tonos stintų.
Iš šio kiekio 430 tonų pagavo vien Žuvininkystės įmonių asociacijai „Lampetra“ priklausančios įmonės.
2011 metais „Lampetros“ narės sugavo tik 109 tonas, o 2010-aisiais – 142 tonas stintų.
Brangiausios žvejybos vietos – Skirvytėje
Matyt, todėl, kad prisimenamas praėjusio pavasario stintmetis, vasario pabaigoje vykusiame stintų žvejybos vietų konkurse kainos buvo labai sukeltos. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ valdybos pirmininkė Sigita Jakubauskienė sako, jog už kai kurias žvejybos vietas siūlyta ir 15, ir 23, ir net 36 tūkstančiai litų.
Tačiau iki žvejybos pradžios užsisakytos vietos galima atsisakyti, tad įmonės jau dabar taip ir daro. Mat apsiklausinėjo, kad Kuršių mariose stintų šiemet yra gerokai mažiau nei pernai.
Šiemet dėl 44 žvejybos vietų Kuršių mariose ir Nemuno deltoje rungėsi 21 įmonė.
„Pačios brangiausios, žinoma, yra vietos Skirvytėje, kur stintos įplaukia pirmiausia, tad ir jų būriai čia būna tirščiausi“, – sako S.Jakubauskienė.
Atmatoje žvejybos vietos pigesnės, nes dalis jų yra apleistos, krantai nešvarūs, apaugę nendrėmis, menkaverčiais krūmokšniais, žolėti, yra visokių kliuvinių, kurie pjausto žvejų tinklus. Tad norint tokias vietas išvalyti ir paruošti žvejybai reikia įdėti nemažai ir darbo, ir kapitalo.
Blogiausia, pasak S.Jakubauskienės, kad išvalyta ir tinkamai paruošta vieta nelieka ilgesniam laikui tai įmonei, kuri ją sutvarkė. Kitais metais įmonė į tą vietą pretenduoti gali tik dalyvaudama konkurse kartu su kitais pretendentais.
Todėl į kai kurias vietas šiemetiniame konkurse nesulaukta nė vieno pretendento.