69-erių Katyčių miestelio gyventojas Valentinas Martinkus Velykas sutiko už grotų. Už žmonos nužudymą nuteistas vyras nors ir neatvyko išklausyti nuosprendžio į Klaipėdos apygardos teismą, bet Šilutės policijos pareigūnai po kelių valandų jį suėmė namuose.
Nuolat vyro smurtą kentusi katytiškė Elvyra Martinkienė gyvenimą tragiškai baigė pernai sausio 11-ąją. Savęs gelbėti nenorėjusios moters gyvybės neišsaugojo ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Žiauriai vyro sumušta ji mirė Šilutės ligoninėje.
Daug metų žmoną iki sąmonės netekimo talžęs vyras pagaliau gaus atpildą – kalėjime jis turės praleisti 15 metų.
Nuolat vaikščiojo sumušta it kriaušė
Sausio 11-ąją buvo metai, kai girto katytiškio siautėjimas namuose baigėsi mirtina tragedija. Tądien jis užmušė savo ketveriais metais jaunesnę žmoną Elvyrą.
Žmoną V.Martinkus daužė nuolat, ir Katyčiuose tai niekam nebuvo paslaptis. Konfliktai tarp sutuoktinių kildavo visada, kai vyras apsvaigdavo nuo alkoholio, o gėrė jis, anot aplinkinių, be poilsio dienų. Tragedijos dieną jis irgi buvo girtutėlis, nuo incidento praėjus beveik pusei paros jo kraujyje buvo nustatyta beveik 2 promilės.
Kaip vyras talžo savo sutuoktinę, pernai sausio 11-ąją pro langą, ant kurio jau seniai nebekabėjo užuolaidos, pamatė kaimynė. Nubėgusi pagalbos į seniūniją, ji pasakojo, kad V.Martinkus daužo žmoną į batą panašiu daiktu. Kai pridaužyta 65-erių moteris dar pakrutino galvą, sutuoktinis per galvą jai trenkė ir medine kėde.
Atvykę policijos pareigūnai vyrą suėmė, o sąmonės netekusią moterį greitosios pagalbos medikai skubiai išgabeno į Šilutės ligoninę.
Lygiai po savaitės, sausio 18-ąją, katytiškė mirė.
Nužudymas itin žiaurus
E.Martinkienės mirties priežastį tyrę med. ekspertai nustatė, kad jai buvo suduota ne mažiau kaip 30 smūgių. Anot ekspertų, tai daužymo rankomis, kojomis ir net žarstekliu kelias dienas pasekmė. Moters nužudymas kvalifikuotas kaip itin žiaurus.
Bet žudikas teismuose tvirtino, esą tik kartą žmonai šluotkočiu uždavęs ir negailėjo jai gerų žodžių: esą buvusi tvarkinga, švari ir gera šeimininkė.
Vyrą gynė iki mirties
Apie 40 metų Katyčiuose gyvenusi šeima iš pradžių buvo gerbiama, nes abu sutuoktiniai dirbo, augino dvi dukteris ir sūnų, kuriuos gražiai prižiūrėjo. Vaikai visuomet buvo pavalgę, aprengti.
Tiesa, kas pirmuosius 20 metų tarp sutuoktinių vyko už uždarų namų durų, Katyčių bendruomenė galėjo tik spėlioti. Nors įtarimų, kad Valentinas smurtauja, kildavo nuolat.
Žmonės Elvyrą dažnai matydavo su mėlynėmis veide. Tačiau moteris sutuoktinį gynė iki pat mirties. Kaimynams, paklaususiems, kas nutiko, kad ji vaikšto su mėlynėmis, raišuodama, ji aiškindavo, kad pargriuvo. Katyčių seniūnė Juzefa Tamavičienė prisimena, jog dažnai „kalti“ likdavo ūkio gyvuliai, kurie Elvyrai neva tai įdurdavo, tai įspirdavo.
Aišku, žmonės tokiais pasakojimais netikėjo, tačiau tuo metu negalėdavo niekuo padėti – moteris pagalbos atsisakydavo, nebuvo ir įstatymo, saugančio smurto aukas. Kol auka gindavo smurtautoją, patupdyti jį už grotų nebuvo įmanoma.
„Elvyra buvo be galo darbšti, gera šeimininkė, graži ir protinga moteris, dirbo agronome. Poros gyvenimas pradėjo slysti, kai iš namų išsikraustė suaugę vaikai, maždaug prieš 20 metų. Tada kartu su vyru girtauti ėmė ir Elvyra“, – pasakojo J.Tamavičienė.
Savo nuomonę apie Valentiną turinti seniūnė pasakojo niekad nemačiusi, kad šeimos galva būtų bent kiek stengęsis gerinti šeimos būvį. „Nugyveno“ giminaičių dovanotą dviaukštį namą, net lentos ūkyje neprikalė. Vėliau namas virto tiesiog landyne, kurioje su sutuoktiniais dažnai girtaudavo ir nuo Pagėgių pusės vis ateinantys natkiškiečiai.
Pagalbos visada atsisakydavo
Baisiausi smurto prasme buvo pastarieji 20 metų. Po miestelį E.Martinkienė vaikščiodavo mėlyna, suniokotu veidu, sulaužyta nosimi – vis įsikibusi vyrui į parankę. Tvarka garsėjusiai moteriai tapo nebesvarbu, kaip ji atrodo.
„Vyras ją tiek mušdavo, kad Elvyra net regėjimą prarado. Net kartu girtaujantys draugai sakydavo, kad jau nebeįmanoma pakęsti, kaip Valentinas savo žmoną muša“, – atviravo seniūnė.
Pastaraisiais metais moteris jau blogai matė, sunkiai vaikščiojo, nelaikė šlapimo. Medikai nustatė, jog visos jos sveikatos problemos kilo dėl nuolatinio mušimo.
Neretai apie smurtą seniūnijai pranešdavo kaimynai, nuogąstaudami, kad šį kartą Valentinas Elvyrą jau tikrai užmušė. Iškvietę policiją seniūnijos darbuotojai bėgdavo į šeimos namus, tačiau atvykusiems pareigūnams Elvyra vėl aiškindavo, kad niekas jos nemuša.
„Ji pasakydavo, kad jokios pagalbos nereikia, ir vėl visi turėdavome išeiti“, – pasakoja seniūnė.
Atskirti mamą nuo smurtaujančio tėvo bandė ir poros vaikai. Kurį laiką moteris gyveno pas sūnų Vilniuje, bet kažkodėl ir vėl grįžo atgal į Katyčius – tiesiai į sadisto vyro nagus, kur jos gyvenimas baigėsi tragiškai.
Naujoji sugyventinė – „Kliuška“
Sadisto vyro jo žmonos mirtis nesustabdė. Neilgai trukus jis į namus parsivedė sugyventinę – net trim dešimtmečiais jaunesnę moterį.
Ir jos gyvenimas tapo panašus į velionės V.Martinkaus žmonos, ir ji po Katyčius vaikščiojo bandydama nuslėpti mėlynes paakiuose. Bet menkai pavykdavo – apdairūs kaimynai jau seniai moteriai davė ir atitinkamą pravardę – pavadino ją „Kliuška“.
Tačiau ji lydėjo sugyventinį į teismus, o žurnalistų klausinėjama, ar ne sugyventinio kumščiai gražina ir jos veidą, atkakliai tvirtino, jog tikrai ne…
Tik kartą V.Martinkui nepavyko išvengti bausmės už sugyventinės sumušimą. Ją sužalojo praėjus vos 2 mėnesiams po žmonos laidotuvių – pernai kovo 30-ąją. Už tai gavo 40 parų arešto.
Dabar vyras už grotų sės ilgam. Už žiaurų žmonos nužudymą teismas skyrė 15 metų nelaisvės. Smurtautojas privalės po 50 000 litų sumokėti trims savo bei velionės vaikams. Iš jo priteista ir 5809 litai turtinės žalos.
Nuosprendį V.Martinkus dar gali apskųsti.