Baltoji žiema šiemet nepasirodė, tačiau ilgos naktys ir pilkos sutemos inkakliškiams nusibodo. Bendravimo bei rankdarbių pomėgio grupių narės vasario 27 dienos vakarą susirinko į Inkaklių mokyklą-daugiafunkcį centrą.
Rankdarbių mėgėja, aktyvi centro lankytoja Danguolė Nausėdienė pamokė, kaip iš paprastų medžiagų pasigaminti kaukes. Kai kaukės buvo padarytos, nutarta Užgavėnėmis iš Inkaklių išvyti žiemos likučius.
Kaip tarė – taip padarė. Eugenija Šerniuvienė sukūrė spalvingąją Morę.. Laužui malkų nepagailėjo Sigitas Bočkus. Užgavėnių laužu pasirūpino seniūnaitis Valerijus Volkovas ir Rolandas Sūdžius.
Kovo 4 dienos pavakare prie šiaudakasės Morės susirinko gražus būrelis persirengėlių. Šurmuliavo linksmi, margaspalviai vaikai, rinkosi užgavėniniais apdarais apsirėdę suaugusieji, jaunos šeimos su savo mažyliais.
Bendruomenės „Ašva“ pirmininkas Valentinas Vanagas atvyko su visa blynų kepimo įranga. Meno kolektyvo „Dainoriai“ armonikieriai Antanas Montvydas ir Bronius Miklovis nepailso groti. Foto aparatais spragsėjo, kadrus „gaudė“ Rimantas Stankus ir bibliotekininkė Daiva Milkerienė.
Užgavėnių dalyviai, pasisveikinę su raudonskruoste karoliuota More, patraukė į kaimą. Sakoma, kuo toliau per Užgavėnes nueisi ar nuvažiuosi, tuo brandesni javai būsią.
Triukšmingame būryje žygiavo Daktaras, Lašininis, Kanapinis, Juodas Kudlotas, įspūdingoji Blonda, Kailiniuotas Gauruotas, Būgnininkas ir kiti. Aplankyti ir pasveikinti inkakliškiai Kazimieras Murauskas ir Kazimieras Raudonius, tądien šventę Varduves.
Persirengėlių paradas, vydamas žiemą, smagiai traukdamas „Šalta žeima šalin ein, jau pavasaris atein“ pamarširavo gatvėmis. Praalkusiems storulis Lašininis bruko dešrą, o susikovęs su Kanapiniu, kovą pralaimėjo.
Visiems tapo aišku, kad baigiasi linksmybių metas, vadinamas Mėsiedu. Ateina Gavėnia. Todėl stengėmės prisikirsti gardžių karštų mielinių, ant Valentino krosnelės keptų bei Jūratės Kazlauskienės atneštinių, blynų.
Mokytoja Danguolė Volkova smagiai vedė ratelius. Kas nešoko ir nedainavo, silkės galvą pabučiavo. Morei galiausiai buvo paskelbtas nuosprendis. Žiemos dvasia netruko ištirpti ugnyje, o inkakliškiai neskubėjo skirstytis, dainavo lietuvių liaudies dainas, trepsėjo, batus gerokai nudėvėjo ir smagiai juoktis netingėjo.
Kas žino, gal žiema už kampo kur užlindusi ir šaipės, bet Inkakliuose tikrai atšilo.