„Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserg, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur”, – sakydavo senieji mūsų krašto gyventojai.
Kaipgi nešvęsi Užgavėnių, kurios neįsivaizduojamos be Lašininio ir Kanapinio varžytuvių, Morės ir žiemos blogybių sudeginimo, žaidimų, linksmybių ir sočių vaišių?..
Antradienį žiemą iš kiemo varė viso Šilutės rajono gyventojai. Kiekvienos seniūnijos šventė buvo savaip išskirtinė: šilutiškiai virė šiupinį, naumiestiškiai kepė trispalvius blynus, švėkšniškiai didžiavosi gražuole More, ramutiškiai leido pasireikšti vaikams, balčiškiai per kaimą riedėjo vežimaičiu, kurį traukė moderni transporto priemonė – keturratis.
Šilutiškiai virė šio krašto šiupinį
Sakoma, kad Užgavėnės – tai diena, kuomet galima iki soties šmėkiot (ragauti) mėsą, mėgautis saldumynais ir visiems kartu dūkstant išvaryti žiemą. Šėlionėmis stengiamasi sužadinti pavasario vaisingumą, kad žemė duotų daug turto.
Mūsų kraštiečiai taip šėldavo, kad net 1428 metais pirmą kartą apie jų švenčiamas Užgavėnes parašė Heinrichas Beringereris knygoje „Apie prastuomenę, pirmiausia apie prūsus”: „Per Užgavėnes čia vyksta velnių šokiai, o garbingi žmonės leidžia moteriškom persirengti vyriškais drabužiais, berniokiškais paltais ir panašiai – kas Dievulio yr uždrausta”.
Lietuvininkai Užgavėnių dieną, po pietų, būtinai važinėjo po kaimą, laukus, aplankydavo tolimus giminaičius ir kaimynus. O ten iš vieno kaimo į kitą vaikščiojo ne tik žmogišką pavidalą vaizduojantys persirengėliai – žydai, čigonai, vengrai, elgetos, daktarai, bet ir meškos, arkliai, ožiai, giltinės, velniai, raganos. Persirengę žydais ar vengrais, lietuvininkai teigdavo, kad jie yra žmonės „iš kito pasaulio” – mat jų aplinkoje tokių nebūdavo.
Kraštiečių Užgavėnės neįsivaizduojamos be Lašininio ir Kanapinio. Taip pat būtina ir po laukų aplankymo su savimi vežioti ir vėliau „žudyti” didžiulę moters iškamšą – Morę. Ji per savo mirtį atneša gyvybę gamtai – pavasarį.
Menant senąsias mūsų krašto tradicijas, Šilutėje įvyko Lietuvininkų šiupinio šventė, kurioje siautė gausus būrys persirengėlių ir šilutiškių.
„Dainavom, šokom ir šiupinio skanavome”, – sakė šventėje prie Kultūros ir pramogų centro tvenkinio dalyvavę miestiečiai.
Žiemą šilutiškiai varė kartu su folkloro ansambliu „Verdainė”, grupe „Karčema”.
Žemaičių Naumiestyje – trispalviai blynai
Pilna miestelio aikštė užgavėniautojų buvo ir Žemaičių Naumiestyje. Gausus būrys čigonų, žydukų ir visokių kitokių persirengėlių čia atidardėjo arklio traukiamu vežmaičiu, prieš tai apvažiavę visas seniūnijos įstaigas.
Aikštėje garavo didžioji, plačioje apylinkėje garai žinoma naumiestiškių keptuvė, kurioje čirškėjo net trispalviai blynai. Juos kepė ir visus praalkusiuosius vaišino seniūnijoje dirbančios gaspadinės. Vieni praalkę, kiti jau pasisotinę užgavėniautojai dalyvavo įvairiose rungtyse, stebėjo Kanapinio ir Lašininio dvikovą, ir galiausiai – liepsnų apimtą Morę.
Ramučiuose iniciatyviausi mažieji
Ramutiškiai žiemą varė tradiciškai. Po Lašininio ir Kanapinio kovos ir Morės sudeginimo visi rinkosi bendruomenės namuose, kur gėrė arbatą.
Šiemet iniciatyvą rodė mažiausieji Ramučių bendruomenės nariai – jie persirengė Lašininiu ir Kanapiniu.
Švėkšnoje – čigoniška Morė
Kaip rašo „Švėkšnos naujienos”, siaučiantis gripas švėkšniškiams – nė motais. Ant balto miestelio centrinės aikštės pakloto vasario 13-osios pavakarę susirinko gausus būrys persirengėlių. Atėjo jaunos šeimos, močiutės su anūkais, senjorai ir pavieniai smalsuoliai, nuo kurių siautulio pradėjo tirpti net sniegas ant bruko. Tirpo jis ir nuo ugnies fakelu pavirtusios Morės, kuri kerėjo visus susirinkusius savo čigonišku grožiu. Žinoma, kaip žiemos išvarymo šventė be Lašininio ir Kanapinio dvikovos, gardžių vaišių, šildančių gėrimų, linksmų žaidimų, užvedančių dainų…
Vainute – prizų lietus
Vainutiškių gretas šiemet praretino gripas, nes jau ir šio miestelio gimnazijoje paskelbtas karantinas. Bet vis tiek Užgavėnės šurmuliavo, šalia seniūnijos sklido jos darbuotojų kepamų blynų ir verslininkės Laimos Rimkienės virto šiupinio bei karštos arbatos kvapai. O išradingiausias kaukes pasigaminusiems net 14 prizų skyrė vietos Gerumo namų moterys. Neliko nuskriaustas nė vienas į šventę atėjęs mažylis – jie apdovanoti žaislais.
Balčiuose – keturratis
Balčių kaimo bendruomenės nariai kaimą šiemet apvažiavo susėdę į vežimaitį, kurį traukė moderni transporto priemonė – keturratis, ir kviesdami visus į būrį. Vėliau prie bendruomenės namų irgi garavo šiupinys, arbata ir žinoma, blynai, vyko įvairios varžybos, rungėsi Lašininis su Kanapiniu.
Daugiau nuotraukų „Facebook“ albumuose: