Užlietame Pamaryje paukščiai ir rupūžės gieda pavasarį

Keliamos pauki gaudykls.VOras pastarosiomis dienomis tyras, šiluma jau siekė net 18 laipsnių. Tiek daug šį pavasarį dar nėra buvę. Tad ir skamba visa padangė ir visi pamario krašto slėniai nuo pavasarinių giesmių. Paukščių – vandeninguose Nemuno deltos tyruose, rupūžių – prie sodybų kiemo tvenkinių.

Šiluma – geriausia sąjungininkė tuoktuvių vilionėms.

Ventės rago ornitologijos stotyje darbymetis, pats paukščių žiedavimo įkarštis, o rusniškiai vėl stoja prie puskilometrio apsemto kelio.

Rusniškiai vėl kilnojami

Meteorologų pranašautas potvynis Pamarį vėl apsėmė. Padarė tai gana sparčiai: antradienį pradėjęs kilti vanduo per naktį iki trečiadienio ryto kelią Šilutė – Rusnė užliejo 9 cm sluoksniu, o tos pačios dienos pavakarę vandens virš kelio buvo 17 cm.

Vakar ryte vandens jau buvo 25 cm, apsemtas ruožas siekė 410 m. 6 valandą ryto pradėti kelti lengvieji automobiliai.

Per parą (nuo trečiadienio iki ketvirtadienio) vanduo Nemune ties Panemune pakilo 12, ties Rusne – 21, o ties Uostadvariu – 4 cm. Kilo ir Šyša – per parą 10 cm, užtat slūgo Minija – 5 cm.

„Vanduo ant kelio į Rusnę turėtų dar kilti“, – vakar prognozavo Savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas.

Šiuo metu rajone yra apsemta apie 16 000 ha teritorija ir 69 km kelių.

Pasirodė varlės, tulpės, kielės…

Praėjusią savaitę tvenkinio ledo pakraščiai vos nuo kranto atšuto, atsivėrė žingsnio pločio vandens juosta, ir po dienos iš ten jau pasigirdo tylus gargimas. Varliagyviai atkuto ieškoti porų. Dar po paros jau poravosi.

Pavasaris visu grožiu įsižydėjo krokų darželiuose. Kylančių į saulę tulpių ūgliai – neabejotini žemę užvaldžiusio gyvastingumo liudytojai. Ir bitės, jau sukančios ratus virš žydinčių snieguolių pievoje.

Prie upės ant šakos savo puikybę demonstruoja ryškiaspalvis tulžys. Lyg skraidantis margas pavasarinis pumpuras, neriantis iki vandens paviršiaus ir šaunantis į medį atgal su vabzdžiu snape.

Kielės – neabejotinos pavasario šauklės, bėgioja sutežusio likutinio pievų ledo paviršiumi ir nė kiek nesibaido žmogaus artumo.

Laukinių žąsų, ančių, gulbių, tilvikinių paukščių rūšių – devynios galybės. Visas jų rūšis suskaičiuoti reikėtų daug laiko ir daug kantrybės. Šimtai tūkstančių šių sparnuočių čia maitinsis iki gegužės.

Pastovėti prie potvynio apsemtų laukų ir pažiūrėti į tirštą ir garsų sparnuočių raliavimą ir raibuliavimą šeštadienį važiavo ir ėjo ir vietiniai, ir atvykę iš toliau.

Įkliuvo pirmoji žvirblinė pelėda

ikliuvo-zvirbline-peleda-61144791Tuo metu Ventės rage paukščių žiedavimo stoties darbuotojai jau sutiko pirmuosius smalsuolius, kuriems įdomu viskas, kas dabar vyksta Kuršių mariose ir prie jų. Kaip po žiemos keliamos tinklinės paukščių gaudyklės, kokie paukščiai spėjo į jas per pastarąsias naujojo sezono dienas įkliūti, su kokių šalių pažymėtais žiedais migrantai parskrido?

„Kelios zylės voratinkliniame tinkle buvo įsipainiojusios su Belgijos, Maskvos, Gdansko ornitologijos stočių žiedais, bet didžiausia staigmena buvo savaitgalį į tinklą įkliuvusi žvirblinė pelėda. Pirmą kartą per Ventės rago ornitologijos stoties istoriją taip nutiko“, – sako 50-metis stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Lietuvos gamtininkai nuo 2011-ųjų stebi mįslingą šių paslaptingų sutemų mažutėlių pelėdžiukių plitimo protrūkį. Ilgai laikyta itin reta, perinti senuose medžiuose su genių uoksais, dabar ji – jau ne tik sengirių viešnia. Bet Vakarų Lietuvoje vis dar pastebima itin retai.

Su saulės laida arba brėkštant žvirblinės pelėdos švilpčiojimą galima išgirsti, paukštį išvysti ir Pamaryje. „Tai į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta, Berno konvencijos ir Paukščių direktyvos saugoma rūšis“,- didžiuodamasis netikėta viešnia sako V.Jusys.

Apžiedavo pirmąją žvirblinę pelėdą ir paleido į laisvę.

Ornitologams – darbymetis

Iš viso šiemet Ventės rage jau apžieduota daugiau nei 3000 paukščių, kasdien po 10-15 rūšių, daugiau nei po 100 paukščių. O šeštadienį net 399-iems žiedeliai užsegti. Nors parskrido jie šiemet žymiai vėliau nei įprastai.

Pirmieji įkliuvo zylės, liepsnelės, karetaitės, erškėtžvirbliai, kikiliai, dūminės raudonuodegės, juodgalvės devynbalsės, žaliukės, paprastasis nykštukas, baltabruvis, juodasis, giesmininkas strazdai. O savaitės viduryje jau pasirodė paprastųjų raudonuodegių pora.

„Šiandien keliame jau paskutinę zigzaginę gaudyklę – ji yra prie administracinio pastato. O mažąją gaudyklę, kuri stovėdavo prie švyturio, teks siūti iš naujo. Kitą savaitę tą padarysim“, – trečiadienį kalbėjo V.Jusys.

Stotis dar turi 12 vadinamųjų voratinklinių tinklų. Juos tenka žymiai dažniau tikrinti, kad nesusižeistų į juos pakliuvę sparnuočiai.

„Darbymetis“, – ilgai nekalba V.Jusys.