Kam – žmonėms ar šunims – yra skirtas pėsčiųjų ir dviratininkų takas palei Šyšos upę? Toks klausimas iškilo vienai šilutiškei. Po nelaimingo pasivaikščiojimo tuo taku ji jau vengia juo eiti.
Nuo pamėgto malonumo moterį atgrasė šunys, kuriuos jų šeimininkai čia vedžioja net be antsnukių ir be pavadėlių.
Policijos pareigūnai ragina, iškilus šunų užpuolimo pavojui, iškart pranešti telefonu 112. Įvykio vieton iš karto skubės arčiausiai esantis ekipažas, mat šunų užpuolimas prilyginamas „A“ įvykių kategorijai – į tokius įvykius privalu nuvažiuoti per 12 minučių.
Gal paskirkime taką tik šunims?
Netoli Šyšos upės gyvenanti šilutiškė sako labai pamėgusi prieš kelis metus sutvarkytą upės pakrantę: pereiti ja ir pasigėrėti gamta jai buvo malonu visais metų ir paros laikais. Tačiau pastaruoju metu keli incidentai ją privertė atsisakyti šių pasivaikščiojimų.
Vienas moters pažįstamas šiame take nukentėjo pernai gruodžio pradžioje – čia jį apkandžiojo svetimas šuo. Nors šuo, anot pašnekovės, nei ūgiu, nei smūgiu nepasižymėjo, bet dantis turėjo gerus. Jos bičiuliui tai baigėsi nemaloniomis medicininėmis procedūromis – jis buvo priverstas vaikščioti į polikliniką ir susileisti visą kursą skiepų nuo pasiutligės.
Vasario pradžia nelaiminga buvo ir pačiai pašnekovei: vėl tame pačiame pėsčiųjų take ir ją užpuolė šuo. Nors gyvūnas vaikštinėjo su šeimininku, pastarasis nebuvo jam nei antsnukio uždėjęs, nei pavadėliu prisirišęs.
Nežinia, kuo praeivė tam šuniui neįtiko, bet jis staiga lodamas puolė ją. Moteris sako sustingusi, užsimerkusi ir pradėjusi klykti. Dabar jau ir pati nežino, ar šuo jos klykimo išsigando, ar šeimininkas jį suvaldė, bet kai ji atsimerkė, užpuolikų pėdos buvo ataušusios.
Tik, va, moters sveikata taip sutriko, kad ji dar ir šiandien priversta varstyti medikų kabinetų duris.
Šilutiškė sugalvojo sarkastišką pasiūlymą: miesto seniūnija tame take turėtų pastatyti ženklus, nurodančius, jog čia – šunų vedžiojimo, o ne žmonių pasivaikščiojimų vieta. Tada visi žinotų, jog čia gali būti užpulti, jos žodžiais, „šunininkų“, ir labiau saugotųsi…
Jai yra tekę matyti ne vieną vedžiotoją, kuris savo augintinį vedasi gal 10 metrų ilgio pavadėliu. Toks pavadėlis – beveik tas pats, kas jokio.
Moteriai būna keista, kuomet puolančių šunų šeimininkai suskumba praeivius įtikinėti, esą jų šuniukas geras, jis nekąs… „Juk niekas nežino, kas tam šuniui šaus į galvą. Pagaliau net ir neapkandžiotas žmogus dėl agresyvaus šuns patiria stresą, tiesiog išsigąsta“, – svarstė ji.
Savivaldybės inspektorius rengia reidus
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus sako, kad dėl šios problemos ir seniūnija sulaukia skundų. Užpultiems žmonėms jis pataria skambinti policijai ir rašyti pareiškimą, nes tokie atvejai, anot seniūno, viešosios tvarkos pažeidimas.
Savivaldybės sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis bent kelis kartus per metus su policijos ir seniūnijos atstovais apvažiuoja populiariausias šunų vedžiojimo vietas. Tikrinama, ar savo keturkojus šilutiškiai vedžioja su pavadėliais, ar šuniukai turi antsnukius, ar yra skiepyti, ar jų šeimininkai turi maišelius augintinių paliktoms krūvelėms susirinkti.
Inspektorius pasidžiaugia, kad padėtis po truputį gerėja: palyginti su ankstesniais metais, vis mažiau sutinkama palaidų, be antsnukių šunų, vis daugiau jų augintojų supranta, kad svarbu palikti švarią pievą. Neatsakingieji įspėjami.
Tokių reidų, pasak J.Čeponio, ateityje bus dar ne vienas, tad apie praeivių saugumą negalvojantys šunų šeimininkai gali pelnyti ir baudas.
Pareigūnai atskubės per 12 minučių
Šilutės policijos viršininkas Artūras Mikalauskas pakliuvusius į panašias situacijas žmones ragina nedelsiant rinkti telefoną 112 ir kviesti pareigūnus. Ekipažas turėtų atvažiuoti greitai, nes tokie atvejai priskiriami vadinamajai „A“ kategorijai – įvykiams, kurių metu kyla pavojus žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Į tokius įvykius pareigūnams privalu suskubti per 12 minučių.
Jei dėl kažkokių priežasčių žmogus iš karto pagalbos neišsikvietė, jis vis tiek turėtų parašyti pareiškimą policijai, nurodydamas kiek galima daugiau aplinkybių.
„Juk jei žmonės tylės, nesikreips, mes taip ir nežinosime apie tokius įvykius ir tokius netinkamos gyvūnų priežiūros atvejus“, – sakė A.Mikalauskas.
Nepasakysi, kad šilutiškiai nesikreipia. Štai tik per 2016 metus Šilutės policijos komisariate buvo gauta 50 pareiškimų dėl įvairių gyvūnų nepriežiūros atvejų, tarp jų – ir panašių užpuolimų.