V. Astrauskienės „Sapnuoju gimtinę“ – ypatinga dovana skaitytojui

Paėmus į rankas naujausią švėkšniškės, „Tėviškės“ draugijos pirmininkės Violetos Astrauskienės knygą „Sapnuoju gimtinę“ suspurdėjo širdis iš džiaugsmo ir laukiančio skaitymo malonumo.
Knyga iliustruota pačios Violetos juodai baltomis iliustracijomis.

Dar ir dėl to, kad dovana gauta po mišių Šilutės šv. Kryžiaus bažnyčioje už rajono kuriančius žmones, kai klebono Remigijaus Saunoriaus pamokslas pakylėjo dvasią.

Knyga nedidelė, tačiau kokia talpi: joje pačios Violetos juodai baltos iliustracijos, nupieštos pirmo karantino metu, kuriose gausu vaizdų iš Švėkšnos, ir poetinė proza. Kaip pati Violeta sako: „Linkėdama meilės būčiai – kiekvienam ištartam žodžiui, poelgiui, darbui, kūrybai, tekstui, susitikimui, sapnui, akimirkai, gimtinei ir savo šaknims. Čia ir dabar, už tai, kas mus supa – visa, ką turime, mylėkime, būkime už tai dėkingi ir laimingi savo kasdienybėje. Linkėdama lengvų minčių ir šviesaus optimizmo“.

Tekstai datuoti 2019 ir 2020-aisiais metais. Klausiantys, teigiantys, prašantys, linkintys, kviečiantys, dėkojantys. Juos skaitydamas supranti, kad ne visada svarbiausia gražiai ir tiksliai sueiliuoti, bet tai, ką tu nori pasakyti skaitančiajam.

Kai paklausiau Violetos, kaip gimė mintis išleisti šią knygelę, papasakojo: „Pirmiausia nenorėjau, kad mano piešiniai ir tekstai nugultų į stalčius ar pasimestų kompiuteryje. Cikle „Sapnuoju gimtinę“ piešinių buvo tik penki, tad sugalvojau pridėti eilėraščių. Piešiniai keliauja per parodas, o čia viskas kartu – ir dovanai, ir prisiminimui. Mintis kartais ateina išgirdus gražų žodį, kartais kokį sakinį perskaičius. Užsirašau, o tada jau mintys dėliojasi, atsiranda prasmė ir tekstas“. Paklausus, kodėl tiek nedaug egzempliorių, Violeta sako, kad jau seniai leidžia knygas, vadinamas „čiabukais“.
„Ši gal jau šeštoji. Jaučiu pasitenkinimą kurdama, planuodama savo knygas, o ypač – laikydama jas rankose ir dovanodama draugams. Apie čiabuką sužinojau jau senokai, po vieno susitikimo su poete Renata Karvelis. Taip ir prasidėjo“, – atviravo V. Astrauskienė.

Kas yra tas čiabukas? Tai maža, nestandartinio formato poezijos knygelė, brošiūra ar net lankstinukas. Čiabukas būna atspausdintas spalvotu lazeriniu spausdintuvu ant perfokortų, gali būti įrištas valu ir spalvotomis sagutėmis. Poetas (ir leidėjas) Tomas S. Butkus paaiškino žodį čiabukas taip: tai apverstas dviejų lietuviškų žodžių junginys būti čia.

Knyga jau pradėjo savo kelionę. Štai ką apie ją sako lituanistė, Šilutės TAU literatų vadovė Irena Arlauskienė.

„Nežiūrint viso karantino pilkumo, jis turi ir vieną šviesią spalvą – dalinimosi knygomis malonumą. Vartau retą, bet ypač estetišką Violetos knygą, pavadintą „Sapnuoju gimtinę“. Knyga iliustruota autorės piešiniais, kurie visada gundo aprėpti visą linijomis ir simboliais vaizduojamą pasaulį ir rasti svarbiausią mintį. Realybėje turbūt toks yra ir sapnas – pilnas ženklų ir detalių, tačiau atsibusdami ar permąstydami jį, išskiriame tik branduolį. Tokie ir tekstai. Violetos kūriniai – grafikos darbai, tekstai visada sukelia nuostabą ir paskatą brautis giliau į pateikiamą mintį, užuominą, ir džiaugiesi, jei tai atrandi, ar bent tariesi atradęs. Ir ši knygutė „Sapnuoju gimtinę“ yra ypatinga dovana skaitytojui“.

Aldona Sapronaitienė: „Violeta – nuoširdi kūrėja. Sužavėjo patraukli poetinė proza ir juodai balta, pilna mistikos grafika. Tekstai – trumpučiai, o kiek daug juose pasakyta. Ir meilė, ir drama, išgyventos netektys, tikėjimas, kuris sudygs išsipildymu. O grafikoje plonytės gelinio rašiklio linijos sukuria daugybę paslaptingų simbolių, besiliejančių emocijomis, gėriu, ramybe. Rodos, skleidžiasi autorės išgyvenimai, šviesūs, skaidrūs. Dievas tikrai jai įteikė nuostabią dovaną – kūrybingumą“.