Pagal rajone įvykdomų nusikalstamų veikų statistiką, per tris pirmuosius šių metų ketvirčius vis dar pirmauja smurtiniai nusikaltimai. Iš 150-ies atvejų, kuomet žmonėms buvo sukeltas fizinis skausmas per devynis šių metų mėnesius, net 93 kartus iš jų nukentėjusieji smurtą patyrė artimoje aplinkoje.
Antrą poziciją nusikaltimų sąraše užima daugybę metų iki tol pirmavusios vagystės. Per tą patį laikotarpį šiemet jų įvykdyta mažiau nei pernai, be to, pagerėjo ir tokių nusikaltimų ištyrimo statistika.
Kaip informavo Šilutės r. policijos komisariato (PK) viršininkas Artūras Mikalauskas, smurtiniai nusikaltimai sudaro 32 proc. visų per 9 metų mėnesius įvykdytų nusikaltimų. Iš viso rajone buvo padarytos 466 nusikalstamos veikos. Pernai per tą patį laikotarpį tokių būta 474. Iš 150-ies smurtinių nusikaltimų net 93 įvyko artimoje aplinkoje. Dažniausia konfliktų šeimose priežastis – besaikis alkoholio vartojimas.
„Nė viena mūsų šventė neapsieina be alkoholio. Net religines šventes, tokias kaip Mykolinės ar Sekminės, žmonės sugeba paversti išgertuvėmis. Paskui girti namie smurtauja, kelia konfliktus“, – liūdną realybę apibendrino komisariato vadas.
Antra pagal pobūdį nusikaltimų rūšis – vagystės. Jų šiek tiek sumažėjo: pernai per pirmus 9 metų mėnesius rajone buvo įvykdytos 155 vagystės, šiemet – 103.
„Smurtiniai nusikaltimai beveik visuomet ištiriami 100 procentų, nes nukentėjusysis dažniausiai žino, kas prieš jį smurtavo. Su vagysčių ištyrimu situacija keblesnė. Kažkada jų ištyrimas nesiekdavo nei 20 procentų, o dabar galime pasidžiaugti, kad šiemet jau išaiškintos 42 vagystės (40,8 proc.). Komisariate turime mažiau darbo jėgos, tačiau gerėja pareigūnų kompetencija, jie nuolat kelia kvalifikaciją, mokosi“ – pasakojo policijos vadas.
Pasak A. Mikalausko, išaiškinti vagystes vis dažniau netiesiogiai padeda ir gyventojai. Daugelis prie namų įsirengia vaido stebėjimo kameras, o esant reikalui leidžia jų įrašus peržiūrėti policijos tyrėjams. Tiesa, pastebima ir kita medalio pusė. Kai kada prabangius namus pasistatę žmonės pagaili keliasdešimties eurų vaizdo kamerai, kuri labai pagerintų jų turto apsaugą.
Gana nesunkiai išaiškinami ir parduotuvėse vagiliaujantys asmenys. Dauguma jų – vietiniai, maistą ir alkoholinius gėrimus vagiantys ne pirmą kartą, tad gerai žinomi tiek policijai, tiek parduotuvių darbuotojams. Prasisukti svetimo miesto parduotuvėse įsigudrino ir iš Klaipėdos į Šilutę atvažiuojantys narkomanai. Jie – taip pat gerai žinomi uostamiesčio policijai, tad nusiuntus užklausas su nuotraukomis Klaipėdos pareigūnams, tapatybės nustatomos labai greit.
Tiesa, policiją skundais dėl vagysčių prekybos centrai užverčia kartą per mėnesį – tuomet tenka peržiūrėti viso mėnesio filmavimo kamerų įrašus, kad būtų susekta tiksli vagystės akimirka. Taip gaišinamas pareigūnų laikas, nes kur kas paprasčiau ir greičiau būtų vaizdo įrašus peržiūrėti kuo skubiau po įvykio.
Vagystes taip pat galima sudėlioti į lentynas pagal tai, kur jos įvykdomos. Pirmauja vagystės iš atvirų vietovių ir objektų – ganyklų, nerakintų automobilių. Tokios vagystės sudaro 21 procentą nuo visų įvykdytų.
„Važinėdamas po seniūnijas dažnai matau tiesiog akis badantį neūkiškumą. Pavasarį vagims tiesiog ant akių paliekama žemės ūkio technika, tad jie įsigudrina net ratus išmontuoti. Iš nerakinamų pašiūrių vagiami benzininiai pjūklai, kiti įrankiai, kuras traktoriams. Raginu gyventojus apsunkinti priėjimą prie daiktų: suslėpti juos, nepalikti atvirai, užrakinti pašiūres, garažus“, – sakė A. Mikalauskas.
Ne ką rečiau vagys taikosi į negyvenamąsias patalpas ir gyvenamuosius būstus. Iš pastarųjų vagiama viskas: pinigai, papuošalai, telefonai, televizoriai ir kita brangi technika.