Beveik 200 metų sulaukusi, bet jau seniai griuvena virtusi ir aplinkinius gąsdinusi Žemaičių Naumiesčio žydų sinagoga baigia savo gyvenimą – rajono politikai nutarė spręsti klausimą, kad šis pastatas būtų nugriautas.
Dėl tokio sprendimo lengviau atsikvėptų ir netoliese gyvenančios, vaikus auginančios naumiestiškių šeimos, ir seniūnas Jonas Budreckas.
Šeimos todėl, kad jau ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į visas institucijas ir laikraščius su skundais dėl vaiduokliu virtusio pastato, kurio likučiai, regis, tik ir laukia, kada šalia pasisukios koks neatsargus mažametis ar suaugęs smalsuolis…
Seniūnas todėl, kad būtent jam pirmajam tenka atlaikyti nepatenkintųjų priekaištus ir visiems aiškinti, kad nuo seniūnijos norų sutvarkyti šią miestelio vietą niekas nepriklauso. Būtinas Savivaldybės tarybos apsisprendimas.
Politikų sprendimas būtų šviesa tunelio gale, bet… jam ir vėl pasipriešino Kultūros vertybių departamento (KVD) vadovai: staiga, lyg atsibudę, jie parašė prašymą Savivaldybei neskubėti, nes esą dar svarstys klausimą dėl šio pastato (tiksliau – senienos likučių) įtraukimo į kultūros vertybių registrą…
Plytos sutrupa rankose
Žemaičių Naumiesčio sinagoga statyta 1816 metais, 1929 m. pastatas nudegė ir vėl buvo atstatytas. Taigi iki 200-mečio jubiliejaus jai trūksta vos poros metų.
1954-aisiais sinagogoje buvo įkurta sporto salė, po 8 metų – kultūros namai, kuriuose vyko įvairiausia veikla. 1991-ųjų birželio 2-oji buvo ta diena, kai sinagoga – kultūros namai užvėrė savo duris, nes jau tada pastatas buvo avarinės būklės.
Kuo toliau, tuo blogiau – nebenaudojamas ir niekam nebereikalingas pastatas kasmet vis labiau nyko, po kelerių metų jame jau nebebuvo nei langų, nei durų, įgriuvo ir stogas. Tik kai kurios sienos vis dar, kad ir svyruodamos nuo pamario vėjų, stovi…
Seniūnas J.Budreckas siūlo paimti į rankas bet kurią buvusios šventyklos plytą. Kiekviena jų, jo žodžiais tariant, akimirksniu sutrupa tiesiog rankose ir dėl to nėra ko stebėtis: juk daugiau nei du dešimtmečius jas merkė lietūs ir stingdė šalčiai.
Spręsti žadėjo ir merai, ir kraštiečiai
„Kiek merų rajone buvo, visi važiavo žiūrėti tos sinagogos ir visi žadėjo priimti kokį sprendimą. Bet nė vienas taip ir nepriėmė“, – kaip visada atvirai rėžia Žemaičių Naumiesčio seniūnas J.Budreckas.
Žydų, kuriems būtų rūpėjęs jų maldos namų likimas, miestelyje seniausiai nebėra.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Savivaldybės taryba jau du kartus buvo įtraukusi šį pastatą į privatizuojamų objektų sąrašą. Bet abu kartus jo pardavimą sustabdė Vyriausybė. Stabdė todėl, jog apie privatizavimą nugirdusios Lietuvos ir Klaipėdos žydų bendruomenės tokius planus užprotestavo.
Prieš kelerius metus buvo atsiradusi dar viena sinagogos gelbėtoja – Vokietijos pilietė Ruth Kibelka. Ji žadėjo skelbti net pasaulinę sinagogos gelbėjimo akciją. Sužinojusi, jog pirmiausia reikės atlikti brangią ekspertizę, tikino, jog ir tam pinigų sočiai suaukosiantys rytų Prūsijos žydai. Bet…
Matyt, nesuaukojo, nes ir šie pažadai liko tik pažadais.
Nugriovimo datos neprognozuoja
Kaip ten bebūtų, pastatas jau kelis dešimtmečius yra niekam nebereikalingas, ir, anot Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Sigito Šepučio, jau prieš 10 metų galėjo būti arba nugriautas, arba parduotas.
Tiesa, nugriovimo procedūra nebūna tokia greita, kaip galbūt norėtų naumiestiškiai. Po to, kai buvo gauta begalė vietinių gyventojų skundų dėl apleisto pastato, Savivaldybė užsakė pastato ekspertizę. Ją atliko UAB „Ekspertika“ specialistai, kurių nuomonė buvo vienareikšmė – siūlyti Savivaldybės tarybai tokį „turtą“ nurašyti.
Turint tokį dokumentą, jau buvo galima kreiptis į rajono politikus ir prašyti leidimo nurašyti pastatą.
Savivaldybės tarybos komitetuose ilgų diskusijų dėl buvusios žydų šventovės likimo nekilo. Vieni politikai pasidomėjo, kodėl patys žydai šio turto netvarkė, kiti iš karto pritarė, kad remontuoti tokios griuvenos nebėra prasmės.
Pasak S.Šepučio, Savivaldybės tarybai nusprendus nurašyti pripažintus Savivaldybei nereikalingais arba netinkamais naudoti pastatus, turi būti skelbiamas konkursas tiems pastatams nugriauti. Nugriovus surašomas aktas apie darbų užbaigimą. Tik tada pastatas išregistruojamas.
Kadangi mūsų šalyje viešųjų pirkimų procedūros neretai yra apskundžiamos, todėl užtrunka labai ilgai, prognozuoti, kada net ir rajono politikams pritarus baigtųsi sinagogos griovimo darbų pirkimo konkursas ir prasidėtų pats griovimo procesas, S.Šeputis nesiima. Gali praeiti 3 mėnesiai, gali ir visi metai.
Saugoti įpareigotas seniūnas
Išgirdę apies Šilutės rajono savivaldybės ketinimus nugriauti sinagogą, sukruto Kultūros vertybių departamento (KVD) atstovai. Nors Žemaičių Naumiesčio sinagoga niekada nebuvo įregistruota kaip kultūros vertybė, prieš porą savaičių KVD specialistė atskubėjo į Žemaičių Naumiestį.
Anot seniūno J.Budrecko, pastoviniavo, pažiūrėjo, bet į vidų eiti taip ir neišdrįso…
Miestelio žydų sinagoga, seniūno nuomone, niekada neturėjo ypatingos paveldosauginės vertės, buvo „tiesiog keturkampė dėžutė ir tiek“. Todėl ir dėl jos daug metų virusias diskusijas seniūnas vadina „dideliu triukšmu dėl neverto daikto“.
S.Šeputis irgi patvirtino, jog Savivaldybė neseniai gavo KVD raštą, kuriame šilutiškiams rekomenduojama „neskubėti ir kol kas stabdyti nugriovimo procedūras“.
„Nebekreipsime dėmesio į tokius patarimus ir dirbsime toliau, nes pastatas kelia grėsmę žmonėms“, – prieš savaitę tikino Ūkio skyriaus vedėjas.
Tačiau ratas ir vėl užsisuko iš naujo, o kada KVD specialistai priims nutarimą, prognozuoti nedrįsta nei Tarybos nariai, nei Ūkio skyriaus specialistai.
Žemaičių Naumiesčio seniūnas J.Budreckas buvo įpareigotas imtis saugoti griuvenų likučius, kad jos bent prieš galą neužgriūtų kokio po juos landžioti mėgstančio vaiko ar čia besislepiančių benamių.
„Visa apsauga baigsis STOP juostos apjuosimu, daugiau niekam neturime pinigų“, – sako seniūnijos vadovas.
O gal vis dėlto viskas vyksta taip, kaip ir turėjo vykti? Juk ne veltui pagal žydų religines tradicijas jų kulto pastatai turi sugriūti savaime?..