Vaikai gerumu pasidalijo su beglobiais gyvūnais

pamario pradine beglobiamsMinėdami spalio pradžioje pralėkusią Pasaulinę gyvūnų globos dieną, Pamario pradinės mokyklos vaikai savo iniciatyva į aukų dėžutę nešė savo sutaupytus pinigus. Tėveliai jiems davė litą – du dėl kilnaus tikslo – padėti Šilutės beglobiams gyvūnams.

Ketvirtadienį įteikdami pinigus Gyvūnų globos organizaciją Šilutėje steigiančioms moterims, pradinukai ir namą, kaip atrodys globos namai, nupiešė, ir tvirtino žinantys, kad labiausiai gyvūnui reikia žmogaus meilės ir rankų, kurios kailiuką paglostytų…

„Gyvūnui reikia, kad jį paglostytum“

Visa Pamario pradinė mokykla ketvirtadienį ūžė nuo vaikų, norinčių gerą darbą padaryti, Gyvūnų globos įstaigą kuriančioms moterims gražų žodį pasakyti, apie gatvėje klaidžiojančius gyvūnus papasakoti, savo augintinių išdaigomis pasidalinti.
Kiekviena klasė rinko pinigėlius, kad, kaip sakė mokytoja Violeta Lukočienė, galėtų nupirkti vaistukų gatvėje gyvenančiam katinėliui ar šuniukui, pašerti alkstantį gyvūną.

Padėkoti pradinukams atvyko viena gyvūnų globos įstaigos Šilutėje idėjos organizatorių – Ignė Zarambaitė. Ji vaikams paruošė ir pristatymą, ko reikia gyvūnėliams, kaip jais rūpintis, ką daryti radus beglobį, kaip būti atsakingam už savo augintinį.
Pasirodo, vaikai puikiai žinojo, ko reikia norint būti geru augintinio šeimininku. Rankų miškui pakilus, kiekvienas išsakė, ko labiausiai augintiniui reikia: būtina „jį paglostyti“, „daug meilės duoti“, „vandeniu pagirdyti ir pamaitinti“, „su juo pažaisti“, „sergančiu pasirūpinti“ ir t.t.

Surinkę apie 300 Lt, pradinukai sakė taip norintys per šias iniciatyvias moteris padėti namų neturintiems gyvūnams. Kol dar nėra gyvūnų globos įstaigos, surinkti pinigai lieka mokyklos seife ir kai reikės finansinės pagalbos operuojant sužeistą beglobį, skiepijant, sterilizuojant jį, šios surinktos lėšos padengs veterinaro darbo išlaidas.

Šeimininkų palikti augintiniai

Ignė vaikams pristatė ir augintinius, kuriems šilutiškės jau padėjo. Trys katinėliai buvo palikti gatvėje su visu narvu. Jie buvo tokie maži, kad nemokėjo nei lakti, nei ėsti. Džiugu, kad, moterims padedant, visi trys rado jaukius namus. Dabar pagalbos reikia naminiam katinui Fidui, nesugebėjusiam išgyventi lauke, kai liko šeimininkės atstumtas: jis stipriai susižeidė koją. Šiuo metu rainas katino žaizdos jau išvalytos, po truputį jis linksmėja, pradeda žaisti ir laukia, gal kas jį pasiims į namus.

Tuoj vaikai pritarė, kad padės rasti namus katinėliui: vienas močiutės paklaus, ar nenori murkiančio augintinio, kitas sakė, kad mama neleidžia jam turėti katinėlio, bet vis dėlto dar kartą paklaus – gal jau persigalvojo…

Didžiausio vaikų susižavėjimo sulaukė istorija apie netoli Turgaus aikštės, prie daugiabučių besiglaudusią šeimininko paliktą katę. Šilutiškiai apie ją pranešė kitai benamių gyvūnų globos organizatorei – Loretai. Sakė, kad katė vis veda kačiukus, o šie neišgyvena. Beje, ir pikti praeiviai nevengia paspirti prie jų kojų besiglaustančią rainę. Parsivežus beglobę į namus, po kelių dienų atsirado šeši maži kačiukai. Vienas neišgyveno, tačiau kiti 5 rainiukai po mėnesio ieškos naujų namų. Pradinukai tvirtino ir jiems padėsiantys rasti kur gyventi.

Nuliūdo vaikai žiūrėdami į kitą beglobį – Saugų kaime paliktą šunelį. Paskambinusi saugiškė pasakojo mačiusi, kad šuo buvo paleistas iš pravažiuojančio automobilio. Liko šunelis liūdnomis akimis bastytis po kaimą, vis į kelią žiūri ir laukia – gal visgi šeimininkai grįš…

„Tampi visam laikui atsakingas už tai, ką prisijaukini“, – Antuano de Sent – Egziuperi žodžiais vaikams atsakomybę už augintinį skatino Ignė.

Beje, Ignė ir Loreta vis dar ieško savanorių, norinčių joms padėti, turinčių vietos laikinai priglausti beglobius, kol jos pačios neturi patalpų, negailinčių laiko, meilės ir darbo.

Pasak Ignės, internete viešinant idėją, komentarų sulaukiama nemažai, tačiau šilutiškiai, prasitarę, kad moterims tikrai padės, vėliau nutyla. Savanorių trūkumas, pasak Ignės, labiausiai ir stabdo benamių gyvūnų globos įstaigos kūrimą.