Vaikai kūrė ir gilino žinias „Knygos istorijos“ stovykloje

stovykla knygu_istorija_muziejujeKultūros edukacijos stovykloje „Knygos istorija: nuo rašto ištakų iki ekslibriso“, kuri veikė Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, septynias dienas 15 vaikų keliavo knygos istorijos takais, gilindamiesi į rašto ir knygos paslaptis, vystydami savo gabumus kūrybinėse edukacijose, bendraudami ir žaisdami.

Stovykla organizuota įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos, Kultūros ministerijos ir Šilutės rajono savivaldybės finansuotą projektą.

Stovyklos tikslas buvo orientuotas Mažosios Lietuvos senosios raštijos ir knygos gimimo ir vystymosi pažinimui, tyrinėjimui. Organizatoriai (Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyrius) edukacijos veiklas suplanavo nuosekliai: nuo įvado į rašto ir knygos gimimą perėjo prie individualios praktinės pažinties su Mažosios Lietuvos knygos ypatumais, knygininkais, tęsiant knygnešystės reiškinio unikalumo įtvirtinimu bei kūrybinių, meninių gabumų realizavimu, kuriant knygos ženklą – asmeninį ekslibrisą.

Stovyklos atidarymo dieną pasveikinti jaunųjų stovyklautojų atvyko Salos etnokultūros ir informacijos centro folkloro ansamblis „Sklada“. Edukacinės programos „Parbėg laivelis, parneš žuvelę“ metu ansambliečiai supažindino su Pamario krašto senaja kultūra: pasakojo apie papročius, lietuvininkų dainas, šokius ir žaidimus, pademonstravo naudotus muzikos instrumentus. Vaikai džiaugėsi galimybe pagroti netradiciniais instrumentais, pažaisti daugiau nei prieš pusšimtį metų šiame krašte vyravusius žaidimus.

stovykla knygu_istorija_spausdinaDažnai girdime, kad šiandieniniams vaikams svarbu interaktyvumas, virtualus pasaulis, o papročiai, istorija jų nedomina. Stovyklos organizatoriams pasisekė – į stovyklą susirinko žingeidūs, kūrybingi, kupini netikėčiausių minčių vaikai. Jie siekė patys pabandyti, įveikti, dalyvavo edukacinėse pamokose. Šilutės H.Šojaus muziejuje kiekvienas bandė rašyti ant molinių, grifelinių lentelių, dalyvavo popieriaus gamybos procese, viešojoje bibliotekoje žąsies plunksna gotišku šriftu vingiavo savo pavardę ir ilgesnius sakinius. Drąsiausi ryžosi skaityti Knygos muziejuje saugomų Mažosios Lietuvos religinių knygų tekstus ir džiūgavo pavykus.

Ypatingi potyriai stovyklautojų laukė Pagėgių savivaldybės M.Jankaus muziejuje, kur, naudodamiesi Johano Gutenbergo išradimu, jie iš atskirų literų surinko tekstus, išbandė spaustuvės preso galimybes, pasimokė spausdinti mechaninėmis spausdinimo mašinėlėmis. Stovyklautojai patys pasigamino ir įrišo vieno lanko knygelę, kurią, naudodami senojo knygų dekoro pavyzdžius patys ir dekoravo.

Bitėnai – vienas pagrindinių Lietuvai skirtos lietuviškos spaudos leidybos centrų spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpiu. M.Jankaus spaustuvė Tilžėje bei Bitėnuose tuo metu figūravo tarp daugiausia knygų ir kitokių leidinių išspausdinusių poligrafijos įmonių. Todėl stovyklautojai būtent Bitėnuose pradėjo pažintį su knygnešystės reiškiniu, susipažino su knygomis, kurios buvo draudžiamos ir gabenamos knygnešių į Didžiąją Lietuvą. Stovyklautojai apžiūrėjo autentišką rūsį, kuriame, manoma, M.Jankus laikė knygas.

Nuovargį sklaidė gaiva alsuojanti Bitėnų gamta, tad vaikams dar užteko jėgų varžytis ieškant meno kūrinių Mažosios Lietuvos paveikslų sode, aplankyti Bitėnų kapinaites ir įveikti 180 laiptelių nuo Rambyno kalno į Nemuno slėnį ir atgal.
Kelionė knygnešių keliais pratęsta, surengiant išvyką į Didžiąją Lietuvą – Žemaičių Naumiestį ir Švėkšną. Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje stovyklautojai dalyvavo edukacijoje „Knygnešių kelias interaktyvioje erdvėje“ su žinių viktorina, pabandė rašyti „graždanka“ – sovietinio laikotarpio plunksnakočiais, net galėjo paliesti knygnešio apdarus. Dar daugiau apie knygnešystę vaikams papasakojo ekskursiją Švėkšnoje surengusi šio krašto istorijos žinovė Ona Norkutė.

Vaikų kelionę knygos istorijos takais vainikavo ekslibriso mokyklėlė „Grafikos kūrimo studija“, kurioje kiekvienas pasigamino asmeninį knygos ženklą, jame talpindami savo pomėgius ar svajones.

„Norėčiau, kad stovykla vyktų ir kitais metais. Nemaniau, kad ji bus tokia gera. Norėčiau, kad stovykla vyktų ne septynias dienas, bet, galbūt, penkiolika. Jei stovykla vyks ir kitais metais, būtinai dalyvausiu“, – taip vaikai įvertino stovyklos veiklą jai pasibaigus.