Vaikai rašto kilmę pažino keliaudami po Mažąją ir Didžiąją Lietuvą

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vėl aidėjo jaunatviškas juokas, žingsnių trepsėjimas, vienas kitą skubantys papildyti vaikų balsai. Šį malonų šurmulį birželio 29 d. – liepos 8 d. kėlė kultūros edukacijos „Knygos istorija: nuo rašto ištakų iki ekslibriso“ užsiėmimų dalyviai.

Trečioji edukacinė vaikų stovykla organizuota Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriui įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Šilutės rajono savivaldybės finansuotą projektą. Edukacijų veiklos papildė F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje jau penktus metus įgyvendinamą LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuojamą iniciatyvą „Atverk duris vasarai“.

Organizatoriai džiūgauja, kad jaunieji stovyklautojai kantriai įveikė įtemptą, bet turiningą programą, skirtą rašto ir knygos istorijai pažinti, Mažosios Lietuvos knygininkų atminimui pagerbti.

Pirmoji diena buvo neramiausia. Aplinką tyrinėjantys vaikų žvilgsniai, jaudulys, nedrąsa pamačius nepažįstamus veidus ir džiaugsmas sutikus draugus. Netrukus viskas ima tekėti draugiškumo srove. Susipažinimo žaidimai veidus nušviečia šypsena, bibliotekininkų dovanėlės naikina jaudulį, o stovyklautojų pasveikinti atvykusio ansamblio „Sklada“ programa sukelia tikrą euforiją – seniai vaikai nebuvo šokę tokių Mažosios Lietuvos šokių ir žaidę žaidimų.

Pažintis su rašto kilme ir evoliucija prasidėjo H. Šojaus muziejuje. Dalyviams buvo įdomu išbandyti pirmykštį „daiktų“ raštą, mazgaraštį bei piešinių raštą – piktografiją, laikomą seniausiu kalbos užrašymo būdu bei davusiu pradžią šumerų dantiraščiui, egiptiečių ir kinų hieroglifams. Kiekvienas pabandė rašyti ant molinių, grifelinių lentelių, sužinojo, kaip su rašto istorija siejasi papirusas ir pergamentas, stebėjo ir padedant edukatorei Romai Šukienei išbandė popieriaus gamybos procesą. F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vaikų laukė pažintis su rankraštine knyga. Autentiška žąsies plunksna Mažojoje Lietuvoje vyravusiu gotišku šriftu visi vingiavo savo vardą, pavardę ir ilgesnius sakinius. Drąsiausi net pabandė skaityti bibliotekoje saugomų šio krašto religinių knygų tekstus.

Apsilankymas Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje buvo įdomi kelionė po žinių pasaulį. Kur prasmingiausia kalbėti apie knygų spausdinimo atsiradimą, jei ne kadaise veikusioje spaustuvėje. Čia dalyviai sužinojo kuo spaudos, knygos istorijai nusipelnė vokiečių metalo dirbinių gamintojas ir išradėjas Johanas Gutenbergas, galėjo iš atskirų literų surinkti tekstus bei išbandyti spaustuvės preso galimybes. Tikra pramoga stovyklautojams tapo rašymo mechaninėmis spausdinimo mašinėlėmis pamoka. Vėliau vaikai pasigamino po ritininę ir kodeksinę knygutę, jas dekoravo.

Bitėnuose stovyklautojai pradėjo pažintį su knygnešystės reiškiniu, susipažino su knygomis, kurios buvo draudžiamos ir gabenamos knygnešių į Didžiąją Lietuvą. Kūrybinį procesą įvairino estafetės po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą, apsilankymas kapinaitėse, pagerbiant knygininkų M. Jankaus, Vydūno, kitų amžinojo poilsio vietas ir kopimas į legendomis garsėjantį Rambyno kalną.

Kelionė knygnešių keliais tęsėsi išvykoje į Didžiąją Lietuvą – Žemaičių Naumiestį ir Švėkšną. Žemaičių Naumiesčio muziejuje Saulius Sodonis supažindino su Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos pasienio miestelio kultūrinio paveldo eksponatais. Bibliotekoje stovyklautojai dalyvavo edukacijoje „Knygnešių kelias interaktyvioje erdvėje“, pabandė rašyti „graždanka“ – sovietinio laikotarpio plunksnakočiais. Viktorina, kurioje vaikų žinios buvo įvertintos prizais, visus nuteikė veikloms Švėkšnoje. Čia buvo galima susipažinti su apylinkių knygnešiais, o finale vaikams teko gerokai pamąstyti, norint išspręsti muziejininkės Agnės Duobinienės parengtas užduotis.

Įgytos žinios stovyklautojams padės pažinti save, supančią aplinką, rasti pašaukimą domėtis savo krašto istorija. O kelionę knygos istorijos takais primins ir marškinėliai, dekoruoti ekslibriso mokyklėlėje.