Apie penkiasdešimt kiminų krūmelių ir spanguolių daigų, per žiemą trijose Šilutės rajono mokyklose penktokų rūpesčiu augintų, laistytų, puoselėtų, antradienį, balandžio 24-ąją, buvo pasodinta labiausiai liepsnų pažeistuose Aukštumalos pelkės plotuose.
Tikimasi, jog nuo jų ataugomis paklotė sutankės, daigai pamažu uždengs dalį plynės. Nes drėgmės – sočiai, šilta, sąlygos augti yra geros.
Vaikai augino kiminų ir spanguolių ūglius
49 Juknaičių, Rusnės ir Kintų moksleiviai pernai birželį išdegusiame Aukštumalos pelkės draustinio plote antradienį kiminus ir spanguoles sodino ir dėl pažinimo, ir dėl to, jog yra svarbu dalyvauti atkuriant per gaisrą nukentėjusią gimtojo pamario krašto gamtinę vertybę.
„Tai vasario antrąją mūsų mokyklose vykusių žaliųjų pamokų, kuriose buvo minima pasaulinė Pelkių diena, tęsinys. Įsipareigojome su vaikais užauginti aukštapelkėje paplitusių ir nuo gaisro itin nukentėjusių kiminų ir spanguolių ūglius kiekvienas savo indelyje, o išsikerojusius krūmelius pavasarį perkelti į nuolatinę augimvietę netoli Aukštumalos pažintinio tako ir apžvalgos bokšto. Tai ir darome“, – pasakojo Kintų vidurinės, Juknaičių ir Rusnės pagrindinių mokyklų pedagogės Ingrida Ežerskienė, Rasa Gailiuvienė ir Danutė Freitikienė.
„Tai simbolinis, pažintinis ir atsakomybę už gamtos vertybių išsaugojimą ugdantis pamario krašto vaikų ir paauglių žygis su sodinamąja medžiaga į Aukštumalos pelkę, kurią pernai birželį nusiaubė analogų krašte neturėjęs gaisras“, – sakė talką organizavęs Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) ekologas Robertas Kubilius.
Sudegė daug augalų ir gyvūnų
Pernykštis gaisras truko penkias paras, čia dirbo keliasdešimt Lietuvos kariškių ir 20 ugniagesių technikos vienetų ir jų komandos iš visos Lietuvos.
Į NDRP saugomą Aukštumalos pelkės draustinį ugnis persimetė iš 100 hektarų ploto durpyno, kurį eksploatuoja vokiečių kapitalo bendrovė “Klasmann-Deilmann Šilutė“. Ji savo veiklą ir eksportui ruošiamos produkcijos kaupus buvo apdraudusi nuo neatsargios žmogaus veiklos ar gamtos stichijų.
Naudingąsias iškasenas, durpių žaliavą iš Aukštumalos pelkės semianti privataus kapitalo įmonė būtent dėl to ženklaus ekonominio nuosmukio po gaisro nepatyrė, o valstybės saugomai draustinio ekosistemai žala buvo ženkli. Niekas jos nekompensavo ir nekompensuos. Prireiks nemažai laiko, kol ji atsikurs.
Dvi augalų bendrijos buvo saugomos ir įtrauktos į Raudonąją knygą. Aukštumalos pelkėje saugotos 78 vabzdžių, 6 varliagyvių, 5 roplių, 26 žinduolių, 88 paukščių rūšys. 15 jų įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą ir ginamos ES Paukščių buveinių apsaugos direktyvos.
Deja, daug gyvūnų sudegė.
Kodėl išdegusiose Aukštumalos plynėse vaikai pabandė atkurti paklotę?
„Todėl, kad kiminai kaupia gėlo vandens atsargas, įdomu daugiau sužinoti apie sudėtingus pelkėdaros procesus, Aukštumalą, įtrauktą į tarptautinės reikšmės drėgnų vietų sąrašą“, – sakė viena iš moksleivių.
Deltinės aukštapelkės, vienintelės tokio tipo Lietuvoje, Šilutės rajone yra kelios. Tai Aukštumalos, Leitgirių, Rupkalvių, Medžioklės ir Berštų.
Jose dabar – sočiai drėgmės, augalija tarpsta, leidžia ūglius, skleidžia pumpurus, o švyliai- žydi. Paukščiai suka naujus lizdus.