Vaikų apsinuodijimai – suaugusiųjų neatsakingumo pasekmė

vaikai vaistai copyApsinuodijimai kartu su traumomis užima trečiąją vietą mirčių statistikoje, nors apsinuodijimų dažniausiai galima buvo išvengti.

Šilutės ligoninėje nėra savaitės, kad Vaikų ligų skyriuje nebūtų gydomas koks nors vaistų, žiurkių nuodų ar buityje naudojamos chemijos išgėręs mažametis ar suicidiniu bandymu tėvus, draugą ar draugę pagąsdinti bandęs paauglys.
„Tai tokia skaudi tema, kad apie ją reikia šaukte šaukti“, – sako medikai ir visuomenės sveikatos specialistai.

Siekiant šviesti žmones šiuo klausimu, šiemet kovo 16-22 d. pirmą kartą buvo organizuota apsinuodijimų prevencijos savaitė, nuošalėje negalėjo likti ir „Sveikatos šaltinis“.

Ragauja ir chemikalus, ir žiurkių nuodus

Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriuje apsinuodijusių vaikų ir paauglių ypač padaugėja vasarą, kuomet prasideda darbai daržuose ir soduose. Anot skyriaus vedėjos, gydytojos pediatrės Vaidilutės Intienės, tai dėsninga, nes kaip tik tuomet suaugusieji pradeda įvairiais chemikalais naikinti sodų ir daržų kenkėjus. O kai nerūpestingai bet kur padėti chemikalai pakliūva į mažųjų rankas, šie beveik visada atsiduria ligoninėje.

Dažnai maži vaikai apsinuodija ir įvairiais buitiniais chemikalais bei valikliais, skalbimo priemonėmis, kurie irgi neretai laikomi laisvai vaikams prieinamose vietose.

Dar blogiau, kai cheminę medžiagą beveik išbaigę suaugusieji perpila ją į kokio nors gėrimo, pavyzdžiui, koka kolos buteliuką. Net jei ir užsirašo, kas jame, bet nepagalvoja, kad paimti gali ir skaityti nesugebantis vaikas. O vaikas paėmęs ragauja, nes neretai buitinės chemijos priemonės yra maloniai saldoko skonio.

Apsinuodijusių pacientų netrūksta ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, nes neatsakingų tėvų yra nemažai. Iš ilgametės praktikos gydytoja gerai žino, kad vaikų apsinuodijimai – tik netinkamos jų priežiūros pasekmė. „Išėjau tik kelioms minutėms į parduotuvę, palikau jį su vyresniu vaiku“, – toks neretai būna mamų pasiteisinimas.

Todėl gydytoja primygtinai ragina vaikų nė minutei neišleisti iš akių, taip pat jokiu būdu nepalikti jų vyresniųjų vaikų ar kokių nors sunkiai vaikštančių močiučių priežiūrai. Antraip į namus gali ateiti nebepataisoma nelaimė.

Kaip tik tokie neatsakingi tėvai visuose namo pakampiuose pribarsto, pavyzdžiui, švelnios alyvų spalvos žiurkių nuodų, kurie, būdami spalvingi, netrunka patraukti vaikų dėmesį. Ar bet kur pastato buteliuką su skysčiu, skirtu naikinti bulvių kenkėjus.

Didžiausias nuodas – net „nekalti“ vaistai

Tiesiog tragedija, anot V.Intienės, yra lietuvių elgesys su vaistais. Žinia, nė vienas senelis nenori blogo savo anūkui, bet nepagalvoja, kad dažniausiai prie lovos, ant spintelės laikomi jo vaistai gali būti tragedijos priežastis – juk priėjęs mažylis juos lengvai intiene vaidilutepasieks ir paragaus.

Net ir į spinteles sudėti vaistai ne visada yra tinkamai paslėpti, nes suaugusieji kažkodėl vis užmiršta, kad vaikai yra labai smalsūs ir šoklūs. V.Intienės praktikoje buvo ne vienas atvejis, kai mažieji spintelių turinį tikrino užsiropštę ant kėdžių, o radę jose vaistų, čia pat juos ragavo.

Medikės praktikoje būta atvejų, kai mažyliai iškraustė pas mamą į svečius atėjusių tetų rankines, kol šios maloniai bendravo prie kavos puodelio. O tose rankinėse surado ir gražių pakuočių, pavyzdžiui – spalvingų raminamųjų. Kaip scenarijus vystėsi toliau, matyt, nebereikia aiškinti.

Net ir toks, kaip daugelis mano, „nekaltas“ vaistas kaip paracetamolis, anot gydytojos, yra baisus nuodas kepenims,jei vartojamas ne pagal paskirtį ir ne nustatytomis dozėmis. Jau nekalbant apie kraujospūdį ar širdies ritmą veikiančius medikamentus – jie vaikams iš viso yra mirtini.

Keičiasi vaiko elgesys

Kai pastebėję pasikeitusią vaiko būklę tėvai jį atgabena pas gydytoją, o šis konstatuoja aiškius apsinuodijimo požymius, anot V.Intienės, dauguma tiesiog Dievu prisiekinėja, kad jų namuose niekur nesimėto jokie vaistai.

Bet jau kitą dieną neretai atvažiuoja, nešini medikamentų pakuote, kurioje neberado dalies tablečių…

Jei sutriko vaiko eisena, jis svirduliuoja, tapo mieguistas ir vangus – tiesiog pasikeitė jo būsena – jau galima įtarti apsinuodijimą ir reikia skubiai vežti mažylį į gydymo įstaigą.

Pakitimus galima pastebėti jau po valandos ar pusantros, jie matomi greičiau, jei vaikas yra nevalgęs, nes tada vaistai (ar bet kurie kiti nuodai) greičiau rezorbuojami į kraują.

Deja, medicina nėra visagalė, tad išgelbėti apsinuodijusius vaikus pavyksta ne visada.

Paaugliai bando gąsdinti

Kasmet ne mažesnė apsinuodijusiųjų grupė yra paaugliai. Vieni jų tai padaro netyčia, pavyzdžiui, su draugais padauginę alkoholio.

Kiti į medikų rankas pakliūva tada, kai susipykę su tėvais ar mylimaisiais nutaria juos pagąsdinti. Tada neretai draugą ar tėvus pagąsdinti nutarusi paauglė išgeria namuose rastų vaistų, o po to parašo žinutę draugei, kad jau susiruošė išeiti anapilin. Draugė, žinoma, praneša tėvams, ir dažnai paauglės gyvybė išgelbstima.

Gydytojai vėliau klausinėjant, kodėl – ar išties norėdama numirti, ar tik pagąsdinti artimuosius – ji taip padarė, atsako, jog tikrai mirti nenorėjo.
„Tie vaikai nesupranta, kad ne visada galima suspėti juos išgelbėti, kad apsinuodijimo pasekmės gali išlikti visam gyvenimui“, – sako gydytoja.

Po daugelio metų sutikusi tokius savo pacientus, gydytoja išgirsta prisipažinimą, jog dabar jau suaugęs žmogus ir pats nesupranta, kas jam tuomet „buvo užėję“.

Cheminius preparatus laikykite gamyklinėse pakuotėse

Įgyvendindamas informacijos, susijusios su žmonių apsinuodijimais, kaupimo ir teikimo tvarką, patvirtintą LR sveikatos apsaugos ministro, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyrius tiria apsinuodijimus, apie kuriuos informaciją gauna iš Šilutės ligoninės ir ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Šio skyriaus vyr. specialistė Audronė Jurjonienė sako, jog pernai Šilutės rajone ištirti 22 apsinuodijimai: vaistais buvo apsinuodiję 9 žmonės, alkoholiu – 7, narkotinėmis medžiagomis, universaliu valikliu, dažų skiedikliu, grybais ir smalkėmis apsinuodijo po 1 žmogų.

Pasak A.Jurjonienės, didžiausią nerimą kelia tai, kad didesnę dalį apsinuodijimų (36 proc.) sudaro ikimokyklinio amžiaus (1-6 metų) vaikų apsinuodijimai. Jie dažniausiai atsitiktinai apsinuodija įvairiais vaistais ar cheminėmis medžiagomis.

Visas buityje naudojamas chemines medžiagas ji pataria laikyti ne tik vaikams neprieinamose vietose, bet ir tik tam skirtose gamyklinėse pakuotėse.
„Mažamečiai vaikai nukenčia tik dėl suaugusiųjų aplaidumo“, – tą pačią priežastį konstatuoja ir A.Jurjonienė.

Ketvirtadalis apsinuodijusių (27 proc.) pernai buvo paaugliai. Šios amžiaus grupės jaunimas dažniausiai (66 proc. atvejų) apsinuodijo alkoholiu, kai šventė su draugais atvirose vietovėse ar namų aplinkoje.
Suaugusieji dažniausiai apsinuodija kelias dienas piktnaudžiaudami alkoholiu, o po to išgėrę dar ir raminamųjų vaistų.

A.Jurjonienė primena, kad jau daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikia Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras. Biure konsultuoja patyrę gydytojai – klinikiniai toksikologai, visą parą nemokamai teikiamos konsultacijos telefonu gyventojams, asmens sveikatos priežiūros specialistams bei specializuotų tarnybų darbuotojams apsinuodijimų klausimais.

Neatidėliotina informacija apsinuodijus: (8 5) 236 20 52 arba 8 687 53378.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.