Tai esminiai pokyčiai vaikų globos srityje per ketverius metus, kai Lietuva – pirmoji tarp kaimyninių Baltijos šalių, visose savivaldybėse įsteigė globos centrus. Šiandien Vilniaus oro uosto konferencijų centre apžvelgti vaikų globos sistemos pokyčiai, įvertinti bei apdovanoti didžiausią pažangą padarę ir prie vaikų globos stiprinimo prisidėję globos centrai ir savivaldybės, palyginta situacija su Latvija ir Estija.
„Per pastaruosius kelerius metus globos sistema išgyveno nemažai pokyčių ir visi jie buvo orientuoti į tai, kad, netekę savo tėvų globos, vaikai rastų namų šilumą ir gautų kokybišką pagalbą. Atsirado budintys globotojai, visose savivaldybėse pradėjo veikti globos centrai, teikiantys paslaugas globėjams, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams, padidėjo ir pagal vaikų amžių buvo diferencijuota globos išmoka.
Nuveiktas didelis darbas: užaugo tvirta ir motyvuota globėjų bendruomenė bei atsidavusių, kompetentingų ir vaiko balsą girdinčių specialistų komanda. Didžiulė padėka kiekvienam, kuris, tikiu nebijo imtis naujų pradžių, kurios leis spręsti likusius iššūkius globos srityje. Ir toliau ieškome būdų, kaip didinti paramą ir pagalbą globėjams, įtėviams, siekiame, kad atsirastų dar daugiau žmonių, galinčių ir norinčių priimti į savo šeimą tėvų globos netekusius vaikus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Šiuo metu 66 globos centrus vienijantis tinklas „Vaikai yra vaikai“ aktyviai veikia ir tobulina teikiamų paslaugų kokybę. Kitose kaimyninėse šalyse vaikų globos sistema kitokia ir nėra taip sistemingai išvystyta: Latvijoje pagalba globėjams teikiama pavienėse organizacijose, nėra vieningų centralizuotų standartų, kokybės priežiūros, Estijoje – tik viename iš regionų šiuo metu įgyvendinamas bandomasis globos centrų paslaugų teikimo modelis, rašoma pranešime.
Keturi iš penkių globojamų vaikų gyvena šeimose
Per ketverius metus – nuo 2019 m. iki 2023 m. pradžios – globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo 2 419 iki 1 221. Šie teigiami pokyčiai įvyko ne tik dėl padidėjusio globėjų skaičiaus, tačiau ir dėl efektyviai veikiančios pagalbos šeimoms ir globėjams sistemos ir globos centrų veiklos – kai krizę ištikusių šeimų vaikai iš karto patenka ne į globos namus, o pas budinčius globotojus, o vėliau – ir pas nuolatinius globėjus.
Lietuvoje šiuo metu globoje auga daugiau nei 5 860 vaikų, iš jų – daugiau nei 4 640 gyvena šeimos aplinkoje (80 proc.). Į savo šeimą be tėvų globos likusius vaikus pakvietė daugiau kaip 3 700 globėjų. Svarbu paminėti, kad jau 70 proc. vaikų, kuriems globa suteikta institucijoje, sėkmingai įsikraustė į mažus bendruomeninius vaikų globos namus, kurie prisideda prie pozityvesnės vaikų raidos.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, globa yra viena iš sričių, kurioje įvyko didelis teigiamas pokytis, ir šiandien vis daugiau tėvų globos netekusių vaikų turi galimybes augti šeimoje arba šeimai artimoje aplinkoje, pažymima pranešime.
„Džiugu, kad šalyje nuosekliai mažėja iš šeimų perkeliamų vaikų skaičius, tai vyksta, nes šeimoms teikiama daugiau profesionalios pagalbos, žmonės ją priima ir turi galimybę keistis bei užtikrinti vaikui tinkamą aplinką harmoningai vystytis ir augti. Tuo tarpu didžioji dalis be tėvų globos likusių vaikų turi galimybę augti šeimoje arba šeimai artimoje aplinkoje – prižiūrimi budinčių globotojų. Tai nuteikia išties viltingai, nes vaikai turi galimybę pajusti šeimos šilumą, suprasti, ką reiškia augti mylimam ir aprūpintam“, – sako I. Skuodienė.
Naujos paslaugos globėjams ir visapusiška pagalba
Pasak Rugilės Ladauskienės, vaikų globos ekspertės, globos centrų įveiklinimo projekto vadovės, per ketverius metus buvo sukurtos naujos paslaugos, skirtos patiems globėjams, įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams.
„Globėjai ir įtėviai visuomet gali gauti globos centrų paslaugas ir pagalbą, šiame kelyje jie ne vieni. Labai padaugėjo budinčių globotojų, kurie atitinka profesionalios globos modelį – jie leidžia apsaugoti vaikus nuo patekimo į instituciją, užtikrina jiems artimą aplinką, kai yra sprendžiama jo situacija ir saugios vietos reikia čia ir dabar. Globos centrų darbuotojai aiškiai suvokia, kad jie atlieka itin svarbų vaidmenį pačioje didžiausioje vaiko krizėje – kai jis paimtas iš nesaugios aplinkos, jam artimų žmonių ir kai išsisklaidžius šokui jo traumos pradeda gyti. Globos centrai yra vienas svarbiausių komponentų, kuris Lietuvai padės pabaigti didelių vaikų globos namų egzistavimą ir pasirūpins globojančiais suaugusiais ir jų vaikais, gimusiais ne biologiniu keliu, o širdyse “, – teigia R. Ladauskienė.
2018 m. liepą Lietuvoje tebuvo mažiau nei 50 bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarčių su budinčiais globotojais. 2019 m. pradžioje, pradėjus įgyvendinti projektą, budinčių globotojų padaugėjo iki 124, o šiuo metu – net 231 ir jų skaičius kasmet auga.
Globos centrai „Vaikai yra vaikai“ skaičiuoja, kad per 4 metus parengta 290 budinčių globotojų, 1 853 globėjų (rūpintojų) ir 378 įtėvių. Globos centrų darbuotojų skaičius per ketverius projekto įgyvendinimo metus padidėjo beveik du kartus – 2022 m. pabaigos duomenimis, visų savivaldybių globos centruose dirbo 408 specialistai: globos koordinatoriai, globėjų ir įtėvių rengėjai, psichologai, skelbiama pranešime.
„Prieš ketverius metus globėjai gaudavo epizodines paslaugas, o dabar globos centrai gali pasiūlyti ir psichologą, ir psichoterapeutą, ir net vaiko priežiūros paslaugas. Globos centras tapo paramos tašku, kuriame globėjas gali gauti atsakymą ar pasinaudoti paslauga. Čia buriasi ir globėjų bendruomenės, kuriose dalijamasi tiek liūdesiu, tiek džiaugsmais, vienas kito palaikymu. Dar verta paminėti, kad padidėjo globos centrų kompetencijos – dabar tai žmonės, kurie gerai įsigilinę į vaikų poreikius, traumines patirtis ir pagalbą globėjams“, – patirtimi dalinasi Monika Kornikienė, VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ socialinių paslaugų srities specialistė.
Pasak R. Ladauskienės, nuo 2018 m. veikia vieninga nacionalinė globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa (GIMK), kurios kokybę teigiamai vertina ją pabaigę globėjai.
„Svarbiausia, kad vis daugiau vaikų apsigyvena šeimos aplinkoje – pas globėjus, budinčius globotojus, šeimynose, kur vaikas pasijunta namuose, šeimoje, gauna įvairių patirčių – o tai turbūt ir yra vienas iš didžiausių pasiekimų. Institucijose gyvenančių vaikų skaičius nuolat mažėja, o dauguma jų auga bendruomeniniuose globos namuose, laikomuose geriausia institucinės globos forma. Globėjų šeimose ir šeimynose, kuriose paprastai gyvena iki šešių vaikų, kuriama šeimos aplinka, vaikais nuolat rūpinasi tie patys žmonės, todėl užmezgamas artimas ryšys, atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius“, – pasakoja R. Ladauskienė.
ELTA inf.