Užauginti sveiką vaiką – tas pats, kas pastatyti namą – ir vienam, ir kitam reikalingi tvirti pamatai, – tokį posakį, spėjame, girdėjo dažnas. Tie tvirti pamatai vaiko gyvenimui – jo sveikata ir tai bene svarbiausias tėvų rūpestis.
Specialistams vis garsiau trimituojant apie modifikuotų maisto produktų, energinių gėrimų, traškučių ir kitokių smarkiai tautiečių pamėgtų produktų žalą, neretas tik trauko pečiais: tad ką tam vaikui iš viso duoti?
„Pasirinkimas, be abejo, yra ir net gana platus“, – tvirtina kasdien vaikų mitybos valgiaraštį sudarinėjanti Šilutės vaikų darželio „Ąžuoliukas“ bendrosios praktikos slaugytoja Rima OZGIRDIENĖ.
Slaugytojai tenka kasdien suplanuoti pusryčius, pietus, vakarienę ir net pavakarių užkandžius trims didelėms vaikų grupėms: lopšelinukams, darželinukams ir specialiųjų poreikių turintiems mažyliams. Privalu į vaikų mitybą neįtraukti žalingais pripažintų maisto produktų.
Dar pasakysime pagrindinę naujieną: tikrai retas tėtis ar mama žino, kad nuo liepos 1 dienos įsigaliojo naujas sveikatos ministro įsakymu patvirtintas Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas. Jame vaikams draudžiamų produktų sąrašas papildytas naujais produktais – tais, kuriais iki šiol mūsų mažuosius atkakliai buvo rekomenduojama maitinti…
Draudžiamų produktų sąrašas žymiai pailgėjo
Kad negalima dažnai valgyti bulvių traškučių, skrudintų ar spragintų gaminių, pagaliau – saldumynų, gerti energinių gėrimų, kad sveikiausias maistas – košės, vaisiai ir daržovės, pasakys vos ne kiekvienas pradinukas. Bet kad vaikams nerekomenduojama, o vaikų ugdymo įstaigose net draudžiama duoti glaistytų varškės sūrelių, glaistytų zefyrų, sumuštinių su rūkyta dešra ir kitokių maisto produktų – naujiena, įsigaliojusi nuo liepos 1-osios.
Į draudžiamų produktų sąrašą įtraukti ir gėrimai bei maisto produktai, kurių sudėtyje yra kavamedžio pupelių, kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai, kisieliai, sultinių koncentratai, konservuoti mėsos ir žuvies gaminai, subproduktai (inkstai, smegenys, plaučiai). Vaikams negalima duoti ir daugelio kitų produktų, ir maisto papildų.
Draudžiamų produktų sąrašas papildytas todėl, kad, specialistų teigimu, visuose šiuose produktuose gausu gliutomatų, dažiklių ir kitokių kenksmingų medžiagų, jie sukelia alergijas.
Ilgas ir maisto priedų, kurie negali būti vaikams maitinti skirtuose produktuose, sąrašas. Jame kelios dešimtys visokių „E“: dažiklių, konservantų, saldiklių, aromato ir skonio stipriklių. Tai visokiausi eritrozinai, sorbatai, benzoatai, glutamatai, įvairios rūgštys ir panašūs dalykai, be kurių šiandien, ko gero, negaminamas nė vienas produktas.
Pagal naujuosius reikalavimus, jei tėvai pageidauja, jam turi būti duodama atsigerti ir nesaldintos arbatos.
Be to, didelis dėmesys kreipiamas, kad augantys mažyliai gertų pakankamai vandens. Todėl „Ąžuoliuko“ grupėse pastatyti plastikiniai 19 litrų talpos buteliai, pripildyti kokybiško geriamojo vandens.
„Vanduo sudaro du trečdalius vaiko kūno masės, jo trūkstant sulėtėja medžiagų apykaitos procesai“, – sako R.Ozgirdienė. Ji pastebi, kad darželinukai išties išgeria labai daug vandens.
Slaugytoja ir tėvai – už košes
Valgiaraščius sudarantiems specialistams, įspraustiems ir į griežtus finansinius rėmus, dabar dar sudėtingiau išlaviruoti taip, kad visi vaikai gautų sotų, sveiką ir, svarbiausia, visų mėgstamą maistą.
Dar sudėtingiau „Ąžuoliuke“, mat čia maistas atskirai gaminamas ir neįgaliems vaikučiams. Tad kaip tie mitybos specialistai išsisuka?
„Sukamės“, – sako R.Ozgirdienė ir pasakoja, kad šį darželį lankantiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams visas maistas sutrinamas, skutami ir sutrinami vaisiai. Trintas arba maltas maistas duodamas ir daliai lopšelinukų.
Pirktiniai kisieliai vaikų įstaigoje jau pakeisti gaminamais čia pat, įstaigos virtuvėje.
Iš košių mažyliai labiausiai mėgsta manų, bet šios daug angliavandenių turinčios košės galima duoti tik kartą per savaitę.
R.Ozgirdienės pastebėjimu, vis daugiau vaikų mielai valgo ir kitų kruopų košes, tai rodo, kad jauni tėvai košes jiems verda namuose. Nes, suk kaip nori, o vaikas valgo tokį maistą, prie kokio jis yra pripratintas namuose.
„Mitybos įgūdžiai pirmiausia formuojasi namuose“, – tvirtina ir R.Ozgirdienė. Košes ji vadina būtinybe ir pusryčiams labiausiai tinkamu maistu, nes jose yra visų vaiko vystymuisi reikalingų medžiagų.
Pernai „Ąžuoliuko“ darželyje atliktas tėvų anketavimas parodė, kad ir tėvai teigiamai vertina košes, bei pritaria, jog vaikai jas valgytų pusryčiams.
Vaikystėje įgyti įpročiai išlieka
Didelę darbo patirtį turinti slaugytoja sako nesutinkanti su nuomone, jog vaikai nenoriai valgo vaisius ir daržoves, kad jie juos net mėto. „Ąžuoliuko“ darželinukų auklėtojos su tokia problema nesusiduria. Sultys, vaisiai ir daržovės, įvairios mišrainės čia nuolat propaguojamos užsiėmimų ir žaidimų metu. Čia vykdomi projektai „Sveikatos versmelė“ bei „Noriu augti sveikas ir stiprus“, programa „Pienas vaikams“, teminės savaitės „Mano draugai vitaminai“, „Smagurių mugė“, „Rudens gėrybių kraitelė“, rytmečiai „Daržovių gegužinė“, „Obuolių diena“, „Sveiko patiekalo diena“ ir kitokie. Tad auklėtiniai jau nesunkiai išvardija vitaminus, kurių turi vaisiai ir daržovės, žino, kokie produktai padės jiems užaugti sveikiems.
R.Ozgirdienė tik primena, kad vaisius vaikas turėtų valgyti likus maždaug valandai iki pietų: tuomet gerai išsiskiria virškinimo sultys ir mažasis geriau valgo pietus.
Pietums mitybos specialistė rekomenduoja ilgiau virškinamus produktus: mėsą, žuvį, pupeles, žirnius, vakarienei – pieno produktus ir daržoves.
Rima prisimena, jog prieš kelis ir keliolika metų neretai vaikai į darželį atsinešdavo traškučių, glaistytų varškės sūrelių ir kitokių produktų, kurie šiandien yra neberekomenduojami. Dabar tokių atvejų nebepasitaiko, tai irgi geriausiai įrodo, jog jauni tėvai turi žinių apie sveiką mitybą ir sąmoningumo laikytis jos principų.
„Sveika mityba turi įtakos vaiko fizinei ir protinei raidai, imunitetui, darbingumui, pagaliau – gyvenimo trukmei. Maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti vaikystėje, išlieka visą gyvenimą, tad sveiki maitinimosi įpročiai, įgyti ikimokykliniame amžiuje, ir vėliau padės vaikui rinktis tinkamiausią maistą“, – sako R.Ozgirdienė.