Artėjant Kalėdoms svajoja net kiekvienas suaugusysis, ką jau kalbėti apie vaiką, juo labiau – augantį vaikų globos namuose. Jie laukia – nesulaukia mamos ir tėčio apsilankymų, svajoja apie savus namus ir turi kitų įvairių svajonių.
Išsipildyti joms padeda ne artimieji, o visai svetimi žmonės, turintys tokias plačias širdis, kad jose telpa ne tik savi, bet ir keliasdešimt svetimų vaikų…
Saugų vaikų globos namų gyventojų Kalėdas irgi praturtina svetimi. Vaikų svajonėse – fotoaparatai, grotuvai, drabužiai ir batukai, automobiliukai, net… virtuvės puodai ir… mažyčių peliukų porelė. Tai, žinoma, tik menka dalis jų svajonių, kurioms ir šiemet buvo lemta išsipildyti – tuo pasirūpino daug žmonių.
Išpildo vaikų surašytas svajones
Po Naujųjų Saugų vaikų globos namuose pasitinka dar vis šventinės nuotaikos. Ir koridoriuose, ir kambariuose spindi papuoštos eglutės, būreliais tai vienur, tai kitur sustoję globotiniai aptarinėja dar taip neseniai nušurmuliavusias šventes. Atostogos.
O prieššventinis šurmulys čia buvo kur kas ilgesnis – truko bent porą mėnesių. Ne tik todėl, kad reikėjo puošti savo kambarius, eglutes, parengti meninę programėlę, bet dar ir todėl, jog vaikų mintyse, net ir neprašomos, sukosi mintys apie galimas dovanas.
Kokių dovanų čia gyvenantys vaikai laukia labiausiai, jų neklausiame – nenorime aitrinti skaudžiausių širdelės žaizdų. Bet artėjant šventėms to jų paklausia kiti – visai svetimi dėdės ir tetos. Šiandien – apie juos.
Dovanoms surinko beveik 9000 litų
Jau beveik 10-metį Saugų vaikų globos namų gyventojus globoja klaipėdietė Svetlana Popova.
Tiems, kam pasirodys, kad globa nėra toks svarbus darbas, prieštarausime. Direktorius E.Judeikis pasakoja, jog dar porą mėnesių iki Kalėdų ši klaipėdietė paprašo vaikų surašyti, ko norėtų gauti dovanų. Moteris aplanko daug įstaigų, prašydama skirti pinigų vaikų svajonėms išpildyti, paskui keletą savaičių skiria tam, kad supirktų visa tai, apie ką svajoja kiekvienas iš 80-ties vaikų globos namų gyventojų.
Kokios tos svajonės? Štai, pavyzdžiui, savarankiškam gyvenimui 
besiruošiančios pilnametės merginos nori puodų komplekto, patalynės, paauglė seniai svajojo apie minkštą, jaukų chalatą. Dažno berniuko noras sukasi apie techniką – MP grotuvus, asmeninius fotoaparatus, skraidančius ir važiuojančius žaislinius modelius.
Ne paslaptis, būna ir kur kas žemiškesnių svajonių – vaikai prašo tik naujų sportinių batelių ar kokio drabužėlio.
E.Judeikis pasakoja, jog bendradarbiavimas su S.Popova prasidėjo dar tada, kai galimybę remti turėjo įmonė, kurioje moteris dirbo. Pastaruosius kelerius metus įmonė vaikų globos namų neberemia, bet pati S.Popova šios veiklos neatsisakė.
Turėdama pažįstamų verslo pasaulyje, moteris kasmet jiems pateikia Saugų vaikų globos namų gyventojų prašymus – svajones. Visi pinigai, kuriuos jai pavyksta surinkti iš Klaipėdos verslininkų, skiriami pirkti dovanėlėms.
Šiemet S.Popova surinko apie 8700 litų, už visus juos nupirko dovanų saugiškiams ir dar surengė jiems naujametę šventę su Kalėdų Seneliu.
Peliukais džiaugiasi visi
Bene labiausiai šiemet visus nustebino pradinukės Deimantės svajonė – ji paprašė… peliukų. Taip, taip, supratote teisingai – paprasčiausių mažyčių peliukų.
„Labai myliu gyvūnus, tai pradžioje svajojau apie triušiuką. Bet pasitariau su direktoriumi, o jis patarė, kad triušiukas didelis, jam reikia daug ėdalo ir prižiūrėti sunkiau. Todėl parašiau, kad norėčiau peliukų“, – drąsiai pasakoja Deimantė.
Dar laukdama savosios dovanos mergaitė nusipirko ir kraiko, ir pašaro peliukams.
Jos dovana tikra dovana tapo kone visiems šių namų gyventojams, nes dabar durys į Deimantės kambarį nebeužsidaro. „Jie čia eina ir eina“, – taip mergaitė sako apie nesibaigiančius jos augintinių lankytojus – kitų kambarių gyventojus.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ramybės peliukų šeimininkei nebeliko ne tik dėl lankytojų, bet ir dėl pačių jos augintinių gyvenimo būdo. Mat pilkutis Čipsas ir baltakailė Džipsė miega dieną, o išsimiegoję, naktį „vysto veiklą“. Naktimis jie žaidžia, siunta ir virbus graužia. Ir šiąnakt buvo tas pats“, – linksmai pasakoja Deimantė.
Ar tai jai netrukdo? „Nė kiek, aš nekreipiu dėmesio ir miegu“, – atsako ji.
Ko ji prašys kitoms Kalėdoms? Sako, dabar jau labai norėtų telefono, o dar kitoms Kalėdoms tikriausiai prašysianti dar vieno gyvūnėlio – gal papūgos.
Svajones pildo svetimi
Vaikų globos namų gyventojai turi ir daugiau geradarių rėmėjų. Štai kompanija „Orange Grupe“ iš Klaipėdos jau nebe pirmą kartą prieš Kalėdas jiems dovanojo kelionę į Klaipėdą pažiūrėti filmą 3D formatu. Rėmėjai patys vaikus į Klaipėdą nuvežė, pavaišino. Dovanoti kultūrinius renginius ši įmonė žada ir ateityje.
Įdomią rėmimo formą sugalvojo kompanijos „Saugi pradžia“ iš Kauno vadovai. Ši įmonė jau antrus metus iš anksto paragina vaikus kurti kalėdinius atvirukus, ant kurių jie užrašo ir savo pavardes, ir svajones. Atvirukus nupirkusi „Saugi pradžia“ sumoka už kiekvieną po 2,50 lito. Vaikų rankų ir širdies šiluma sušildyti kalėdiniai sveikinimai parduodami kitoms kompanijoms, kurios jais pasveikina savo darbuotojus ir partnerius.
Kai kurios įmonės išpildo ir ant atvirukų užrašytas vaikų svajones.
Pedagogai džiaugiasi, kad taip vaikams suteikiama galimybė svajoti, laukti netikėtumo, o kartu – ir šiek tiek užsidirbti. Štai, pavyzdžiui Agnė šiemet padarė 28 atvirukus, Ovidijus – 27, nemažai vaikų – po 20. Iš viso artėjant šiemetinėms Kalėdoms po Lietuvą pasklido 270 šių namų globotinių pagamintų atvirukų.
Drabužių ir žaislų šių namų gyventojams kasmet atsiunčia Šilutės – Ljungby draugijos nariai, nuolatiniai rėmėjai yra durpių įmonės „Klassman Deilmann“ kolektyvas, su dovanomis į vaikų globos namus nuolat skuba Šilutės moterų katalikių draugijos narės, Šilutės Soroptimos klubo atstovės. Pastarojo klubo moterys ir šiemet atvežė nemažai surinktų drabužių, patalpų remontui reikalingų medžiagų, o šiomis dienomis dar dovanoja ir Šilutės teatro spektaklį.
Į globos namų kiemą neretai užsuka ir tiesiog prošal važiuojantys žmonės, nešini maišais pačių nebenaudojamų, bet tvarkingų drabužių ar avalynės. Daiktai išdėliojami salėje, vaikai patys gali pasirinkti, kas kam patinka.
2013-ieji – sunkiausi metai
„Džiaugiamės matydami, kad nemažai ir mūsų krašto verslininkų jau perima vakarietiškas rėmimo tradicijas, kad jau supranta, jog duodamas, paremdamas silpnesnį daug gauni ir pats“, – sako E.Judeikis.
Anot direktoriaus, jei nebūtų tokio rėmėjų būrio, „būtų tikra tragedija“, nes pinigų įstaigai labai trūksta. Štai aprangai ir avalynei kiekvienam vaikui lieka tik 130-150 litų per metus. „Pabandykite aprengti vaiką už tokią sumą“, – siūlo E.Judeikis.
Padėtį komplikuoja dar ir tai, kad pagal normatyvus įstaigoje gali būti ne daugiau 60 vaikų, o šiuo metu gyvena 81. Štai keturi paskutinieji 2-8 metų broliukai ir sesutės čia atvyko sausio 1-ąją, kai jų, tėvų paliktų šąlančių ir nevalgiusių, pagailėjo kaimynai.
2013-ieji, anot E.Judeikio, šiai įstaigai buvo tokie sunkūs, kokių jis nepamena per visą savo darbo joje laiką. Negaudami reikiamo finansavimo iš Savivaldybės, vaikų globos namai metus baigė turėdami 122 000 litų įsiskolinimą. 32 000 litų iš šios sumos – skolos maisto tiekėjams.
E.Judeikis rajono politikams jau sakė, kad patvirtintas metinis 600 Lt normatyvas, skirtas vieną vaiką aprengti viršutiniais ir apatiniais drabužiais, apauti, aprūpinti patalyne ir sportine apranga yra nerealus. Tačiau nė tų 600 litų per metus vienam vaikui neskiriama.