Vaikų vasaros poilsis turi būti saugus

 

Vaiku stovyklos_1Vasarą veiklą pradeda vaikų poilsio stovyklos, kuriose organizuojami ne tik įvairūs užsiėmimai, bet ir teikiamos apgyvendinimo paslaugos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus specialistai primena stovyklų organizatorims, kad parenkant stovykloms vietą būtina atsižvelgti į teritorijos, patalpų įrengimo bei priežiūros reikalavimus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 79:2010 ,,Vaikų poilsio stovykla.
Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ši higienos norma taikoma stovykloms, kuriose teikiamos apgyvendinimo paslaugos.

NVSC Šilutės skyriaus vyriausioji specialistė Ona Nijolė Krūminienė primena, kad stovyklose turi būti sudaromos saugios vaikų poilsio, ugdymo ir priežiūros sąlygos. Vaikai į stovyklą gali būti priimti tik raštu pateikę stovyklos vadovybei profilaktinio sveikatos tikrinimo išvadas. Pažymėtina, kad vaikų dienos režimas stovykloje organizuojamas pagal stovyklos vadovo patvirtintą programą ir turi atitikti vaikų amžių ir sveikatos būklę.

„Atsakingai reikia pasirinkti ir teritoriją, kurioje veiks stovykla, visi joje esantys įrenginiai turi būti patikimai sutvirtinti, tvarkingi. Žaidimų ir poilsio aikštelėse turi būti apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių ir kritulių, smėlis vaikų žaidimo dėžėse turi būti atnaujinamas kasmet bei apsaugotas nuo užteršimo. Smėlyje neturi būti askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlių“, – sako O. N. Krūminienė.

Jeigu stovykloje yra maudymosi vietos, kurios nėra įteisinti paplūdimiai, jos turi atitikti šiuos reikalavimus: maudymosi vietų vaikams ribos turi būti pažymėtos, gylis turi būti ne didesnis kaip 0,7 metro ikimokyklinukams ir vaikams, nemokantiems plaukti, bei ne didesnis kaip 1,3 metro mokyklinio amžiaus mokantiems plaukti vaikams. Priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, neturi būti šalto gruntinio vandens versmių, verpetų, didelių bangų. Vandens telkinio dugnas neturi būti akmenuotas, klampus, duobėtas, užterštas, o vandens paviršius – padengtas dumbliais. Prieš stovyklos atidarymą turi būti atliekami maudymosi vietos vandens mikrobiologiniai tyrimai, kuriuos atlieka akredituotos (atestuotos) laboratorijos, o jų protokolai saugomi stovyklos vadovo nustatytoje vietoje.

Svarbu ir stovyklos patalpų įrengimas. Gyvenamieji kambariai, tualetai, prausyklos, dušai mergaitėms ir berniukams turi būti įrengti atskirai. Gyvenamuosiuose kambariuose kiekvienam vaikui turi būti numatyti baldai ar vieta asmeniniams daiktams, kiekvienam vaikui turi būti skirta lova, pagalvė, antklodė, lovos skalbiniai, bent 2 rankšluosčiai. Rankšluosčius ir lovos skalbinius vaikai gali atsivežti patys, kad stovykloje nebus aprūpinama minėtomis priemonėmis, turi būti informuojama iš anksto. Tualetų ir prausyklų patalpose turi būti tualetinio popieriaus, muilo, rankų džiovintuvai ar vienkartiniai rankšluosčiai. Karštas ir šaltas vanduo turi būti nuolat tiekiamas į dušus, prausyklas.

O. N. Krūminienė atkreipia dėmesį, kad stovyklų darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir įgiję higienos bei pirmosios pagalbos teikimo žinių.