Į „Šilutės naujienų“ redakciją kreipėsi neseniai skaudų įvykį išgyvenusi mama Jolita. Gluosnių gatvės gyvenamųjų namų kvartale esančioje aikštelėje ji ir jos dvimetis sūnus patyrė skaudų įvykį, po kurio vos per plauką pavyko išvengti operacinio stalo.
Skarda išplėšė žaizdą
„Net nepagalvojau, kad taip gali atsitikti“, – pasakoja Jolita, spėjusi sutvarstyti vaikui piršto žaizdą. O viskas atsitiko taip, kad mažylis, bėgiodamas ir žaisdamas namelyje su įvairiomis laipiojimo platformomis, nutarė nučiuožti nuo čiuožyklos. Jam pasiekus kojomis žemę mama išgirdo skardų riksmą. Pribėgus prie vaiko Jolita pamatė, kad jo rankytė įstrigo tarp čiuožimo skardos ir šoninio atitvaro. Šiaip ne taip pavyko išlaisvinti ranką, bet ji jau buvo apsipylusi krauju. Vėliau paaiškėjo, kad atvipusi skarda stipriai perrėžė pirštą.
Patyrusi tokį stresą, mama nutarė pasidalinti su skaitytojais apie nelaimę ir perspėti kitus tėvus, kad šie būtų atidesni, išleisdami vaikus, ar atlydėdami juos į žaidimų aikšteles. Nes nelaimių čia gali įvykti ir daugiau.
„Galėjo ir lūžti ranka, nes ji juk buvo įstrigusi“, – dalijasi baime Jolita. Anot jos, aikštelėje tyko ir daugiau pavojų: čia sutrūkinėję ar sulaužyti plastikiniai porankiai, į kuriuos kimbasi vaikai, aptrūnijusi mediena, kurią jau stipriai per dešimtmetį paveikė klimatas. Jau nekalbant apie tai, kad ir visos kažkada buvusios spalvingos aikštelės statinių spalvos jau plautos ir nuplautos lietaus, bet yra ir kitų dalykėlių – negražūs piešiniai (čia jau veikiausiai (ne)sąmoningas paauglių darbas), subadyta čiuožynės skarda, kuri „masažuoja“ vaikų užpakaliukus, klibančios kitos detalės.
O ir aprašyta nelaimė atsitiko todėl, kad čiuožimo skarda jau baigia iškristi iš ją laikančio rėmo ir nuo svorio, kai vaikas čiuožia, įdumba, o tada šonuose atsiveria tarpas, kur ir įstrigo rankytė.
„Tai „pasipuošėme“ Rugsėjo 1-ąjai“, – sako mama, dalindamasi išgyvenimu.
Stengiasi sutvarkyti, kiek įmanoma
Netrukus po įvykio redakcija apsilankė minėtoje aikštelėje. Čia sutiktos mergaitės noriai aprodė visą aikštelę, pasidalijo ir savo baimėmis, kad net supynė, kai ja supamasi, juda į šonus, nes laikikliai jau visai susidėvėję. Bendrai vertinant, vaizdas liūdnokas – tikrai viskas aptrūniję, tad net nekyla abejonių, kad saugumo tokioje aikštelėje tikrai nėra.
Aišku, suversti visos problemos ant aikšteles prižiūrinčių seniūnijos vadovų būtų nesąžininga. Juk ir mes patys, gyventojai, turėtume rūpintis turtu, kurį mums padovanoja valdžia. Nes tie užrašai, tos subadytos skardos, išlaužyti plastikiniai atitvarai… Tai – tikrai ne dvimečių-penkiamečių darbas. Bet ar spėsime sužiūrėti ir visus paauglius, kurie kartais naktimis mėgsta aikštelėse palėbauti? Tačiau paauklėti, pasikalbėti su jais turėtume. Be to, ir laikas bei klimatas prisideda. Vis tik turtą, kurį turime, reikia ir nuolat atšviežinti.
Apie pavojingomis virstančias vaikų žaidimų aikšteles pasikalbėjome su Šilutės seniūnu Raimondu Steponkumi. Su minėta nelaime, įvykusia pokalbio išvakarėse, seniūnas jau buvo susipažinęs. Jis sakė, kad iš ryto darbuotojai vyko apžiūrėti tos aikštelės ir sutvarkyti, kas ten negerai. Suprantamas toks seniūno nerimas, juk jis nepristovės prie kiekvienos aikštelės, nesužiūrės, kas, kur ir ką išlaužė, pradūrė ir pan.
„Stengiamės aptvarkyti aikšteles. Dažnai pro jas pravažiuojame, apžiūrime“, – sakė R. Steponkus. Jis patikino, kad visos seniūnijai priklausančios aikštelės yra nuolat stebimos, prižiūrimos tiek, kiek leidžia seniūnijos biudžetas. Be to, reaguojama ir į gyventojų nusiskundimus.
Neseniai socialiniuose tinkluose šilutiškiai dalijosi savo pastebėjimais, kaip buvo atnaujinti suoleliai – jų medinės pasostės briaunos buvo tokio aštrumo, kad kažkas net koją susižalojo… Seniūnija ir į tai sureagavo, kampus aptvarkė.