Vainutiškio gyvybę išgelbėjo dūmų detektorius, o ugniagesius stebina lietuvių abejingumas

Jau beveik 5 metai, kai kiekvienuose namuose turėtų būti įrengtas dūmų detektorius. Nors ugniagesiai nuolat kalba, kad šie aparatai jau išsaugo daugybę gyvybių, detektoriai iki šiol įrengti tik vos pusėje lietuvių būstų. Dar labiau stebina tai, kad net ir dovanojus bei patiems ugniagesiams įrengus dūmų detektorių dalis pamario gyventojų nesugeba jo prižiūrėti – bent jau nuvalyti nuo jo dulkes ir pakeisti elementą... O štai vainutiškis A. B., kurio gyvybę artėjant Vėlinių dienai išgelbėjo būtent dūmų detektorius, jau žino: jei ne šis jį pažadinęs prietaisas, tik rankų nudegimais jis nebūtų atsipirkęs ir apie gaisrą savo namuose jau nebepasakotų...   

A. Ališauskas pastebi, kad labiausiai dūmų detektorių nenori tie, kas rūko namuose

Buvo laimingas atsitiktinumas

Vainuto A. Baranausko gatvėje stovintį namelį nuomojantis A. B. dabar dienas leidžia pas Tauragėje gyvenantį sūnų. Vietiniai pasakoja, jog tuoj po nelaimės vyras pasakojo, kad spalio 29-osios popietę, kaip ir daugelį dienų anksčiau, namuose vaišinosi su bičiuliu. Pasivaišinęs ir išleidęs sugėrovą užsikūrė krosnį ir nuėjo miegoti. Kiek miegojo, dabar jau ir pats nebepasakytų, bet iš gilaus miego pažadino stiprus dūmų detektoriaus garsas. Pamatęs, kad viskas aplink jau dega, spruko iš namelio, bet vis tiek apdegė rankas, apsvilo plaukus.

Bet taip įvykius piešia pats A. B., tuo tarpu vietiniai neslepia tokia įvykių versija mažai tikintys. Anot jų, greičiausiai apsvaigęs vyras užmigo su cigarete dantyse…

Tikrai laimingas atsitiktinumas, kad vos pusantros savaitės iki nelaimės, spalio 17-ąją po Vainutą važinėjo Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vyrai su seniūnu Vitalijumi Mockumi ir socialine darbuotoja Jurgita Šadzevičiene. Jie vykdė jau ne pirmus metus vykdomą akciją „Gyvenkime saugiai“. Akcijos tikslas – ne tik informuoti gyventojus apie dūmų detektorių svarbą, bet ir dovanoti juos tiems gyventojams, kurie vis dar nesuvokia šio gyvybes gelbstinčio įrenginio svarbos. Arba suvokia, bet kelių eurų tam rasti niekaip nesugeba.

Vainutiškis A. B. irgi iš tų pačių pavargėlių, kurie lengviau randa puslitriui, bet ne svarbiam daiktui. Pusamžis vyras apylinkėje seniai žinomas dėl savo gyvenimo būdo, per tą būdą ir šeimą praradęs. Vietiniai pasakoja, kad namelio šeimininkai jau taip pat baudėsi nuomininką iškeldinti, bet A. B. nesutiko niekur keltis.

Beje, namelis degė jau nebe pirmą – net trečią kartą, o šįkart iš jo beliko tik nuodėgulių krūva…

Prevencijos priemonė

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje autonominiai dūmų detektoriai yra įrengti apie 64 proc. gyvenamųjų būstų. Departamento specialistai pažymi, kad tokie rodikliai nėra geri, juolab, kad reikalavimas turėti dūmų detektorius buvo įvestas dar 2018 metų gegužės 1-ąją. Vis dėlto prieš daugiau nei 4 metus, anot PAGD, dūmų detektorius buvo įsirengę tik apie 16 proc. būstų, tad visgi pažanga yra.

„Viena svarbiausių gaisrų prevencijos priemonių, kuri reikšmingai prisideda prie žuvusiųjų gaisruose skaičiaus mažėjimo, yra autonominiai dūmų detektoriai“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. Taip yra todėl, kad gyvenamasis sektorius yra sritis, kur gaisrų prevencija aktualiausia.

Lietuvoje kasmet kyla daugiau kaip 2 000 gaisrų gyvenamosios paskirties pastatuose ir juose žūsta didžioji dauguma – apie 90 proc. – gaisrų aukų. Žmonės dažniausiai užtrokšta dūmuose.

„Sudėtinga atsakyti, kiek tiksliai gyvybių išsaugojo dūmų detektoriai, tačiau analizuojant atvejus, kuriuose žūsta žmonės, matome, kad apie 95 proc. atvejų detektoriai nebuvo įrengti“, – sako A. Gudžiauskas.

PAGD ne pirmus metus vykdo ir prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai!“, kuri taip pat prisidėjo ugdant saugios gyvensenos įpročius. Vykdant šią akciją 2018-2019 metais aukų gaisruose skaičius mažėjo po maždaug 15 proc. ir buvo mažiausias nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Prietaisas „liepia“ nerūkyti namuose

Šilutės PGT vyr. specialistas Arūnas Ališauskas sako, kad gaisrų kasmet padaugėja prasidėjus šildymo sezonui, todėl tikėtina, kad ir šiemet kreivė kils aukštyn.

PAGD sukaupti duomenys rodo tą patį: nuo 2020 metų mirčių gaisruose Lietuvoje vėl daugėja. A. Gudžiauskas sako, jog 2020 m. taip galėjo nutikti dėl to, kad griežtų apribojimų, susijusių su pandemija sąlygomis akcija „Gyvenkime saugiai!“ nebuvo vykdoma, padaugėjo žuvusiųjų gaisruose dėl neatsargaus rūkymo ir kitokio elgesio. 2021 m. smarkiai padaugėjo žūčių dėl netvarkingų kaminų ir dūmtraukių, galimai dėl to, kad žiema buvo labai šalta.

Pasak A. Ališausko, visų seniūnijų prašoma surašyti tuos gyventojus, kurie dėl įvairių priežasčių nėra pajėgūs patys nusipirkti ar įsirengti detektorius. Gavę sąrašus, PGT vyrai jau ne vienerius metus važinėja pas tokius gyventojus ir kalbasi apie to nediduko prietaiso svarbą. Ir ne tik kalbasi: kasmet nemažai detektorių, nupirktų iš PGD ir Savivaldybės skiriamų lėšų dovanojama, patys ugniagesiai juos ir pakabina.

„Žmogui belieka tik dulkes retkarčiais nuo prietaiso nubraukti ir kartą per metus bateriją pakeisti, kad jis veiktų. Bet daugelis ir to nesugeba“, – sako A. Ališauskas.

Pasak pašnekovo, trečdalio tokių dovanotų ir įrengtų detektorių po metų jau neberandama. Dažniausiai jų „atsikrato“ namuose rūkantys asmenys, mat prietaisėlis savo „cypimu“ „liepia“ rūkant išeiti iš namų…

Įspėja, kol ne vėlu

Dūmų detektoriai gyvybes apsaugo laiku perspėdami apie prasidėjusį gaisrą. Prietaisas aptinka dūmus, kol jų koncentracija patalpoje dar nėra pavojinga žmogaus gyvybei ir skleidžia garsų pavojaus signalą. Žmonės spėja sureaguoti ir arba užgesinti prasidėjusį gaisrą, arba laiku evakuotis iš pastato.

Anot specialistų, žmonės neretai klysta galvodami, kad detektorių įrengti sudėtinga – kad reikia tiesti laidus, samdyti specialistus ir kad tai brangu. Iš tiesų šie prietaisai daug nekainuoja, o juos įsirengti paprasta – tereikia įdėti maitinimo elementą ir prietaisą pritvirtinti prie lubų. Svarbu periodiškai tikrinti juos paspaudžiant testavimo mygtuką.

Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės mažina signalizatoriaus jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti jas nuvalyti. Atlikus dūmų jutiklių veikimo vertinimą nustatyta, kad nemažai jų dėl įvairių priežasčių neveikė. Tad, anot A. Gudžiausko, galima teigti, kad veikiančius ir tvarkingus detektorius Lietuvoje turi tik kiek daugiau nei 60 proc. būstų. Statistika rodo, jog net 95 proc. namų, kuriuose gaisrai nusinešė žmonių gyvybes, dūmų detektoriai nebuvo įrengti.

Dūmų detektorius reikėtų įrengti kiekvienoje patalpoje, kur žmonės miega, taip pat bendrose erdvėse ant lubų ar aukštai ant sienų. Virtuvėje, vonios kambariuose ar prie židinio prietaisai nebūtų praktiški, nes ten dažnai išsiskiria garai, kurie klaidina detektorių. Detektoriaus kontrolės zona yra apie 60 kv. metrų.

Atsarga gėdos nedaro, todėl, pasak ugniagesių, verta namuose turėti ir gesintuvą. Geriausia – miltelinį, nes jis gesina iš esmės viską, įskaitant ir elektros įrangą.