Trečiadienį į Vainuto bendruomenės salę iš visos plačios apylinkės rinkosi tie, kieno širdys kupinos gerumo ir dėkingumo – čia surengtas Vainuto „Gerumo namų“ 10-mečio minėjimas.
Pristatinėti šios organizacijos jau seniai nebereikia nei Vainuto, nei Žemaičių Naumiesčio, nei viso rajono gyventojams. Prieš keliolika metų pradėta Žemaičių Naumiesčio „Gerumo namų“ veikla netruko peržengti šios seniūnijos ribas, 2009-aisiais įsteigtas filialas ir Vainute. Tik suskaičiuoti kiek Vainuto seniūnijos šeimų ir širdžių per tą dešimtmetį pajuto skleidžiamą gerumą, jau nebegalėtų nei seniūnijos vadovai, nei patys „Gerumo namų“ darbuotojai, nei juo labiau to gerumo pradininkai ir ilgamečiai nešėjai – Vokietijos Cuxhaveno diakonijos nariai.
Visi jie tądien išklausė daugybės vainutiškių padėkos žodžius už pagalbą sunkiausiais gyvenimo momentais ir sugražintą viltį.
„Kiek žmoguje gerumo, tiek jame ir gyvenimo“, – šie R. V. Emersono žodžiai tapo padėkos popietės Vainute moto.
Prisiminė užgimimo pradžią
Pirmoji renginio dalyvius pasveikino Vainuto „Gerumo namų“ pirmininkė Anelė Lileikienė. Pakvietusi pabūti kartu ir prisiminti praėjusį dešimtmetį, pirmiausia ji paprašė tylos minute pagerbti anapilin išėjusius „Gerumo namų“ darbuotojus – vainutiškę Birutę Tribičienę ir naumiestiškį Sigitą Bartkų.
Pasak A. Lileikienės, Vainuto „Gerumo namų“ moterys tik dalija tai, ką surenka, skirsto ir nuolat gabena Lietuvon Vokietijos Cuxhaveno diakonijos nariai su pastoriumi Konradu Gesmanu (Conrad Geesmann) ir jo žmona Ula priešakyje. Pirmininkė pristatė visus šįkart į Vainutą atvykusius svečius, o vietiniai negailėjo jiems padėkos plojimų.
Nepamiršta ir organizacijos Vainute užgimimo pradžia, kuriai impulsą davė ir pati A. Lileikienė, ir tuometis Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, „Gerumo namų“ steigėjai Laimutei Giedraitienei taręs: „nu, vaikai, paprasta nebus“, ir ilgametė darbuotoja, naumiestiškė Ramutė Šveikauskienė.
Gerumą jaučia seniūnija, mokykla, neįgalieji
Vainuto seniūnasVitalijus Mockus irgi prisiminė 10-mečio senumo įvykius, kuomet nugirdusi apie kaimyninę seniūniją nuolat pasiekiančią paramą sukruto A. Lileikienė. „Kodėl mes negalėtume daryti tą patį“, – tokio klausimo prie sienos priremtas seniūnas irgi prisidėjo prie iniciatyvos.
Renginio metu V. Mockus sakė, kad „Gerumo namų“ veikla seniūnijai jau daug metų yra didelė parama sprendžiant socialines problemas. Šios organizacijos dalijama parama – drabužiai, įvairi kompensacinė technika ir kiti daiktai – pasiekia daugelį senyvų, neįgalių žmonių, daugelį tų, kuriuos ištinka netikėtos nelaimės, užklumpa ligos. Ką jau kalbėti apie piniginę paramą, kurią „Gerumo namų“ moterys irgi nuolat dalija ligų ar skaudžių nelaimių prispaustiems žmonėms.
Tiesa, pasak A. Lileikienės, jos dalinti ir neturėtų ką, jei ne geranoriškos daiktų pasiimti ateinančių vainutiškių aukos.
Apie paramą vietos moksleiviams prabilo gimnazijos direktorė Laima Barakauskienė ir kasmetinei stovyklai vadovaujančios mokytojos. Pasak direktorės, dažną rugsėjo 1-ąją A. Lileikienė suka gimnazijon, nešdama vokelį, kuriame būna piniginė parama sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams.
Už kantrybę ir rūpestį kitais A. Lileikienei dėkojęs V. Mockus išreiškė viltį, kad ji dar ilgai neapleis šio darbo.
Gerumo namų įkūrėjams ir darbuotojoms dėkojo ir Vainuto bendruomenės pirmininkas Algirdas Eidikis. Pasak pirmininko, gerumas suteikia viltį, o viltis yra gyvenimo ir žmogaus esybės pagrindas. Tad kuo mes visi labiau sugebėsime dalintis su kitais, tuo geriau visi gyvensime.
Svečiams – lietuviškas pyragas ir duonelė
Neįgalaus berniuko, kurį irgi nuolat remia „Gerumo namai“, močiutė Kazimiera Agintienė sunkiai tramdydama ašaras pasakojo, jog aplinkinių gerumą labiausiai pajunti ištikus nelaimei. Šiai šeimai kliuvo ypač sunkus išbandymas, vainutiškės anūkas ištvėrė jau 16 operacijų, ir tai dar nėra gydymo pabaiga. Pasak K. Agintienės, „Gerumo namų“ moterys daug kartų su dovanomis lankė ligonį, parėmė ir stiprino artimuosius. Svečiams iš Vokietijos ji įteikė Roko mamos keptą pyragą.
Vieni po kitų eilėn rikiavosi Balčių, Gorainių, Bikavėnų bendruomenių atstovai, bibliotekininkės, – visi, kas nuolat jaučia pagalbą organizuojant įvairius renginius.
Pati A. Lileikienė dėkojo svečiams iš Cuxhaveno, iš kurių, jos žodžiais tariant, trykšta gerumo versmė, kurių dėka vainutiškiai ir gali remti tos paramos reikalingus savo kraštiečius. Kiekvienam jų įteiktas mažytis lietuviškos duonos kepalėlis.
Gerumas skleidžia ratilus
Svečių delegacijos vadovas Konradas Gesmanas prisipažino naktį negalėjęs užmigti, vis galvojęs, ką reikės pasakyti į renginį susirinkusiems žmonėms. Nurimo tik supratęs, jog svarbu ne tai, ką jis pasakys – svarbiausia tai, ką jie visi kartu daro. Plintantį gerumą jis iliustravo į vandenį įmesto akmenėlio pavyzdžiu, kuris, net ir visai menkas, skleidžia tolyn plintančius ratilus… O įteikdamas padėkas čia dirbantiems žmonėms garbus svečias nusilenkė jiems.
Svečiai ir šeimininkai apsikeitė atminimo dovanėlėmis, L. Giedraitienė įteikė padėkas visoms „Gerumo namų“ darbuotojoms. „Tegu išliks ugnelė širdyse, ir ji uždegs dar daug kitų širdžių“, – tokiais žodžiais ji perdavė estafetę iš Šilutės atvykusiems „Bočių“ dainininkams, pagal kurių melodijas netrukus į šokį įsisuko visi renginio dalyviai.