Žurnalas „Reitingai“ antrą kartą paskelbė geriausius Lietuvos universitetus, kolegijas, profesines mokyklas, gimnazijas, progimnazijas ir pradines mokyklas.
Bendrojo lavinimo mokyklos buvo surikiuotos ir pagal tai, kaip jos parengia mokinius pagal atskirus mokomuosius dalykus. Vainuto gimnazija (vienintelė mūsų rajone) patenka į pirmuosius penketukus tarp geriausiai informacines technologijas ir geografiją išmokančių gimnazijų.
Buvo surikiuotos ir profesinės mokyklos, kurias baigusieji jaunuoliai mažiausiai patrauklūs darbdaviams. Pirmoje šio sąrašo vietoje atsidūrė Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla. 2015 metų gegužės 1 dienos darbo biržos duomenimis, 25 proc. šios mokyklos 2014 metų absolventų buvo įsiregistravę kaip ieškantys darbo.
Reitingavo pagal valstybinius brandos egzaminus
„Reitingų“ žurnalistai rašo, kad šis dalykinis reitingas sudarytas pagal tai, kaip 2015 metų laidos abiturientams sekėsi laikyti skirtingų disciplinų valstybinius brandos egzaminus. Reitingų lentelėse išvardijama po 50 mokyklų, kurių mokiniai geriausiai išlaikė konkrečių dalykų egzaminus. Vietą reitinge lėmė tai, koks buvo visų abiturientų, laikiusių konkretų egzaminą, balų vidurkis.
Žurnalas skaitytojams taip pat pateikia informaciją, kiek iš viso 2015 metais konkrečią mokyklą baigė abiturientų ir koks jų skaičius laikė kiekvieną egzaminą.
Leidinio sudarytojai atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių mokyklų, kur daugelis disciplinų stiprios, alumnai nesirinko laikyti lengvų egzaminų. Tuo tarpu sudėtingų, kietųjų mokslų, tokių kaip fizika, matematika, chemija ar biologija, pagaliau – vokiečių ar prancūzų kalbos egzaminus renkasi itin mažai moksleivių tiek didelėse, prestižinėse mokyklose, tiek mažose rajonų ir kaimų mokyklose.
Vainuto gimnazija aplenkė miesto gimnazijas
Panagrinėkime konkrečius skaičius, atspindinčius Šilutės rajono gimnazijų vietą reitingų lentelėse.
Tarp 50 Lietuvos gimnazijų, geriausiai išmokančių lietuvių kalbos, 43 vietoje yra Vainuto gimnazija. Šiemet ji gerokai šoktelėjo į viršų, nes 2013 ir 2014 metais užėmė atitinkamai 338 ir 320 pozicijas. Į šią lentelę kitos mūsų rajono mokyklos nepateko.
Nė viena mūsų rajono gimnazija nepatenka tarp 50-ies geriausiai išmokančių anglų kalbos, tačiau Šilutės pirmoji gimnazija užima 15-18 vietą tarp geriausiai išmokančių vokiečių kalbos. Rusų kalbos mūsų rajone geriausiai išmoko Vydūno gimnazija, kuri reitingų lentelėje užima 45-ąją vietą.
Tarp 50-ies gimnazijų, geriausiai išmokančių istorijos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, šiemet nerasite nė vienos mūsų rajono gimnazijos.
Vainuto gimnazija užima 1-2 vietą tarp geriausiai išmokančių informacinių technologijų. Gerokai nuo jos atsilieka Vydūno gimnazija, užimanti 33 vietą. Abi šios gimnazijos yra ir sąraše gimnazijų, geriausiai išmokančių geografijos: Vainuto – 3-5 vietoje, o Vydūno – 30-oje.
Pagal olimpiadų rezultatus išrikiuotos ir Lietuvos pradinės mokyklos, iš viso šiame sąraše – 134 mokyklos. Į šią lentelę patenka Šilutės Žibų pradinė mokykla (daugiausiai apdovanojimų pelnė M.Stonytė) ir Šilutės Pamario pagrindinė mokykla (P.Tumpis).
Sudaryta ir Lietuvos mokyklų, kuriose dirba daugiausiai aukštos kvalifikacijos pedagogų, lentelė. Antroje šio sąrašo vietoje – Šilutės Vydūno gimnazija, kurioje 86,84 proc. pedagogų turi metodininko ir eksperto kvalifikaciją. Žemaičių Naumiesčio mokykla – darželis – 27 vietoje, čia 76,92 proc. pedagogų turi aukštą kvalifikaciją, Inkaklių mokykloje – daugiafunkciame centre dirba 75 proc. aukštos kvalifikacijos mokytojų (33 lentelės vieta).
Įvertinimai – netikėti ir džiuginantys
Akivaizdu, kad šiemet iš mūsų rajono mokyklų laurus reitingų lentelėse nuskynė Vainuto gimnazija.
Kas lėmė šios ugdymo įstaigos sėkmę, klausėme gimnazijos direktoriaus Antano Joniko.
„Mokytojų darbas, bendros visos mokyklos pastangos siekiant rezultatų ir motyvuoti mokiniai“, – komentavo jis. Beje, aukšti rezultatai pasiekti mokyklos renovacijos metu, kuomet teko dirbti prastesnėmis sąlygomis, susipaudus.
Nors direktorius žinojo, kad 2014-2015 m.m. abiturientų laida buvo stipri, žurnale „Reitingai“ paskelbti įvertinimai visai gimnazijos bendruomenei buvo netikėti ir džiuginantys.
Vertindamas mokinių pasiekimus geografijoje, A.Jonikas sakė, kad didžiausias indėlis juos mokant buvo mokytojos Ramutės Uršulės Budrienės. Ji jau kelerius metus – pensijoje, tačiau, anot direktoriaus, geografijos rezultatai rodo, kad su mokiniais buvo dirbta ne vienerius metus, juk geografijos mokoma nuo penktos klasės. R.U.Budrienė su gimnazistais nuolat dalyvaudavo rajoninėse olimpiadose ir visada iškovodavo pirmąsias vietas.
Direktoriaus žodžiais tariant, stiprus ir informacinių technologijų mokytojas Vidas Jaunius. Jis su mokiniais taip pat važiuoja į olimpiadas, juos moko programavimo. Įdomu, kad 2014 metais Vainuto gimnazija buvo 246-oji tarp geriausiai išmokančių informacinių technologijų, o šiemet – net 1-2 vietoje!
Šiemet šią gimnaziją baigė 25 abiturientai, iš kurių du – šimtukininkai, 4 pasiekė aukštesnius nei 90 balų įvertinimus. A.Jonikas džiaugiasi, kad kasmet šios gimnazijos absolventai egzaminus išlaiko aukštesniais balais nei bendras rajono vidurkis.
Šilutės savivaldybės švietimas šlubuoja?
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas rašo, kad žurnalas nuolat siekia parodyti ne tik atskirų mokyklų kokybę, bet ir bendrą vaizdą visose šalies savivaldybėse, ir tendencijas.
Prieš metus pateikdamas net 30 kriterijų, žurnalas atskleidė švietimo infrastruktūros lygį visuose regionuose, prieš pusmetį parodė, kaip nevienodai jaunuoliai laiko egzaminus skirtingose savivaldybėse. Šiame numeryje pateikiama duomenų apie skirtingų miestų ir rajonų jaunuolių profesinį pasirinkimą.
Anot G.Sarafino, šis tyrimas atskleidžia milžiniškus skirtumus tarp savivaldybių. Pirmieji kriterijai parodo, kokia dalis kiekvienos savivaldybės abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas. Kad būtų aiškiau, pateikiami parametrai, kiek kiekvienos savivaldybės abiturientų įstojo į valstybės finansuojamas vietas, o kiek iš jų už mokslą moka patys.
Taigi kokia švietimo situacija yra Šilutės rajono savivaldybėje? Skaičiai liudija, kad 2014-2015 metais rajono mokyklas baigė 349 jaunuoliai, iš jų 252 įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas. 110 jaunuolių įstojo į valstybės finansuojamas vietas, 142 – į mokamas. Tik 21 absolventas (6 proc.) pasirinko profesinę mokyklą.
Akivaizdu, kad Šilutės rajone už studijas mokančių studentų yra kur kas daugiau nei studijuojančių nemokamai.
Dauguma Šilutės rajono abiturientų įstojo į Klaipėdos valstybinę kolegiją, Klaipėdos universitetą, Kauno technologijos universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą. Mūsų rajono absolventai rinkosi verslo, komunikacijos, turizmo ir poilsio, statybų inžinerijos studijų kryptis.
„Jei didžioji dalis savivaldybės abiturientų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, už studijas moka patys, tai liudija, kad tos savivaldybės švietimas turi rimtų problemų, netgi ydų. Juk daugumos savo jaunuolių jos neparengia taip, kad jie įstotų ten, kur svajoja, ir dar gautų valstybės finansavimą. Tai taip pat reiškia, kad kitose savivaldybėse jų bendraamžiai parengiami geriau“, – sako G.Sarafinas.
Turizmo ir paslaugų verslo mokykla – tarp nepopuliariausių
„Reitingai“ paskelbė tūkstančio Lietuvos darbdavių, kurių įmonėse dirba 180 tūkst. darbuotojų, apklausą: kokių jaunuolių gyvenimo aprašymų šie vadovai sulaukia daugiausiai, bet į darbą nekviečia, ir kokių studijų programų absolventų įmonėms ir įstaigoms ypač stinga ir jie graibstomi vos spėję baigti studijas.
„Apie 70 profesijų Lietuvoje yra pervertintos, o apie 70 nepakankamai įvertinta. Lietuvoje jaunuoliai būriais stoja į vadybą, teisę, verslą, komunikaciją, o tai neatitinka darbdavių poreikių. Tenka susidurti su darbdaviu, kuris pasako, kad pas jį pardavėjais dirba trys teisininkai“, – lrytas.lt publikuotame straipsnyje „Kurių mokyklų absolventai sunkiausiai randa darbą?“ komentuoja G.Sarafinas.
Anot „Reitingų“, šiuo metu net ketvirtadalis (35 tūkstančiai) visų Lietuvos studentų studijuoja arba teisę, arba vadybą, apie 20 tūkst. jų moka už mokslą. Tuo tarpu darbdaviai sako, kad jiems stinga technologų. „Kol žmonės neš pinigus, tol juos mokys“, – tam pačiam leidiniui sakė G.Sarafinas.
Iš darbininkiškų profesijų justi didžiausias suvirintojų, tekintojų, šaltkalvių, frezuotojų, santechnikų, elektrikų, stalių, staklių operatorių, automechanikų, ekskavatorininkų stygius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 76 profesinės mokyklos, jos siūlo per 500 mokymo programų. Žurnalas išreitingavo profesines mokyklas, kurių absolventai mažiausiai patrauklūs darbdaviams. Pirmoje šio sąrašo vietoje – Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla, beveik 5 procentais nuo jos atsilieka Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykla, trečioji lentelėje -Dieveniškių technologijos ir verslo mokykla.
„Tokie reitingai nėra auditas. Žurnalas labai neobjektyviai nustatė eiliškumą, neaišku, kokiais kriterijais buvo remtasi“, – „Šilutės naujienoms“ komentavo Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorius Pranas Avižinis.
Anot jo, toks mokyklos įvertinimas yra apsirikimas, nes mokykla ruošia paklausiausių profesijų specialistus – stalius, elektrikus.
Šilutės turizmo ir verslo paslaugų mokykla nusiuntė oficialų raštą žurnalo „reitingai“ redakcijai, prašydama išdėstyti, kokiais kriterijais buvo remtasi, kad mokykla paskelbta nepatraukliausia darbdaviams. Šiuo metu direktorius laukia atsakymo.