Vainuto jaunimas džiūgauja – jis turi tokią modernišką sporto aikštelę, kokios galėtų pavydėti net miesto jaunimas.
Nors toji aikštelė įrengta ne miestelio centre, o vietos gimnazijos teritorijoje, joje laisvalaikį leidžia ne tik gimnazistai.
Įrengė bėgimo takus ir aikštelę, pastatė suoliukus
Šie mokslo metai – pirmieji, kuriuos Vainutas pasitiko turėdamas savo gimnaziją. Nenuostabu, kad gimnazijos statuso keletą metų siekusi mokyklos vadovybė buvo suskatusi ieškoti galimybių renovuoti mokyklos sporto bazę.
Gimnazijos direktorius Antanas Jonikas sako, jog stadionas jau seniai buvo ypač blogos būklės. Kažkada sovietmečiu išartą stadioną lyg ir bandyta lyginti, bet tokie bandymai nebuvo užbaigti, tad stadiono danga taip ir liko nelygi. Vėliau mokyklos pedagogai savo jėgomis bandė jį tvarkyti, į bėgimo takus pylė ir žvyrą, ir šlaką, jų pakraščius bandė sutvirtinti suguldydami cemento stulpus.
„Bet neilgai trukus tokią „dangą“ vėl peraugdavo žolė, o kasmet purkšti ją pesticidais mokymo įstaigai yra per brangu“, – pasakoja direktorius.
Prieš keletą metų, kai asociacijos „Lamatos žemė“ finansavimui projektus pradėjo teikti kaimų bendruomenės, Vainuto pedagogai irgi nutarė pabandyti laimę. Bet, pasak direktoriaus, jau tada idėja buvo tokia, kad reikėtų įrengti aikštelę, kurioje sportuoti galėtų ne tik moksleiviai, bet ir viso miestelio jaunimas.
Parengę projektą mokyklos stadiono renovacijai, mokykla savo idėjos įgyvendinimui prašė apie 500 000 litų, o gavo 446 668 litus. 336 977 litai iš jų panaudoti įrengiant futbolo aikštę, jos vartus ir bėgimo taką. 109 690 litų skirta universaliai aikštelei, kurioje bus galima žaisti krepšinį, lauko tenisą ir tinklinį.
Už gautą sumą taip pat įrengtas ir takas į mokyklą nuo sporto aikštynų pusės, pastatyta ir 12 naujų suoliukų varžybų žiūrovams.
Į aikštelę įsiropštė per tvorą
Nuo rugpjūčio pabaigos Vainute dirbę S.Liepio įmonės „Stamela“ vyrai turėjo išardyti senus ir sudėti naujus bordiūrus, nukasti seną bėgimo tako gruntą ir užpilti naują, atlikti kitus darbus. Reikėjo įrengti ir naują aikštelę, ją aptverti.
Statybininkai savo darbus jau baigia. Po aikštyną vedžiojantis gimnazijos direktorius rodo, jog jiems beliko tik smulkmenos: dalį stadiono užsėti žole, kai kur patvarkyti pakraščius.
Dabar jau aišku, kad idėja pasiteisino – sporto aikštelė tikrai tapo visos gyvenvietės jaunimo traukos vieta, o direktorius tą faktą iliustruoja tokiu pavyzdžiu: kol naujoji aikštelė dar nebuvo oficialiai atidaryta, o jos vartai užrakinti, sportuoti norintis jaunimas į ją įsiropštė per tvorą…
Beje, Vainuto gimnazija ir iki šiol nebuvo atsitvėrusi nuo vietos gyventojų, jaunimas kiekvieną savaitę 2 vakarus rinkdavosi žaisti krepšinį į gimnazijos sporto salę.