Šių metų pabaigoje sueis 10 metų, kai Šilutės rajone buvo įsteigtas Vainuto miškų biosferos poligonas.
Šis darinys atsirado Aplinkos ministerijos iniciatyva, o tokios iniciatyvos tikslas – šiame poligone saugoti Lietuvoje ypač retus paukščius – juodąjį gandrą ir vapsvaėdį.
Beveik 15 tūkstančių hektarų teritoriją, iš kurių beveik 11 tūkst. ha – Šilutės rajone, užimantis Vainuto miškų biosferos poligonas priskirtas Pagramančio regioniniam parkui, tad būtent šios saugomos teritorijos specialistai ir informavo „Šilutės naujienas“ apie tai, kaip sekasi gausinti šių sparnuočių būrius.
Poligone – daug draudimų
Aplinkos ministro įsakymas dėl Vainuto miškų biosferos poligono steigimo išleistas 2004-ųjų gruodžio 31 d. Poligono nuostatuose nurodoma, jog jame, be kita ko, stebimi, kontroliuojami bei prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai, siekiant išsaugoti visą Vainuto miškų komplekso ekosistemą. Vykdoma abiejų saugomų paukščių rūšių stebėsena, moksliniai tyrimai, kaupiama informacija, analizuojama žmogaus veiklos poveikis natūralioms ekosistemoms, stengiamasi užtikrinti gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, propaguojamos biologinės įvairovės išsaugojimo idėjos ir būdai.
Miškų ūkio ir kita veikla biosferos poligone negali bloginti juodojo gandro ir vapsvaėdžio ir jų buveinių apsaugos būklės. Todėl čia galioja daug draudimų. Poligone negali būti keičiamas hidrologinis režimas, jei dėl to sumažėtų saugomų rūšių ar natūralių buveinių, skatinama saugoti bebravietes ir sukurti naujas, privalu riboti transporto eismą vidaus keliais, įrengti juodiesiems gandrams ir vapsvaėdžiams dirbtinius lizdus, reguliuoti kranklių ir kiaunių gausą, įgyvendinti priemones, gausinančias vapsvas ir kamanes, nenaudoti pesticidų.
Juodojo gandro veisimosi vietoje negali būti vykdomi pagrindiniai miško kirtimai, o kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas negali vykti kovo – liepos mėnesiais.
„Tokie apribojimai nėra dideli, nes tai yra 4-os grupės eksploataciniai miškai, ir kirtimai ribojami tik paukščių perėjimo laiku. Mes griežtai jų laikomės“, – sako Šilutės urėdijos vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius.
Planas yra, bet nejuda
Pagramančio regioninio parko vyr. ekologas Tomas Kalašinskas sako, kad prieš 10 metų vapsvaėdžio ir juodojo gandro lizdų visoje biosferos poligono teritorijoje buvo nedaug: pirmojo – gal apie 15, antrojo – vos 5.
Pasak T.Kalašinsko, abu šie paukščiai yra ypač baukštūs, vengia žmogaus, o vapsvaėdis menkai skiriasi nuo paprastojo suopio. Dėl visų šių priežasčių jų lizdaviečių skaičiai gali būti tik apytikriai.
Aišku viena, dar ir dabar šių paukščių populiacijos nepagausėjo, jų priskaičiuojama maždaug tiek pat kiek ir prieš 10-metį.
Yra parengtas ir poligono gamtotvarkinis planas, kuriame numatytos privalomos gamtosauginės priemonės. Joms įgyvendinti reikės apie 350 tūkst. litų.
Pasak T.Kalašinsko, tas planas dar tik pradedamas vykdyti, tačiau Pagramančio regioniniam parkui nežadama skirti suplanuotų šimtų tūkstančių. Anot parko vyr. ekologo, pinigų reikės ieškoti per įvairias programas. Planas būtų vykdomas artimiausius 10 metų.
Beje, tik apytikriais skaičiavimais, dabar numatytiems darbams atlikti pinigų jau reikėtų dvigubai daugiau.
Poligono teritorijoje abiem šiems paukščiams numatyta iškelti 45 dirbtinius lizdus, pagaminti informacinių stendų, bus vykdomos ir kitos priemonės.
Regioninio parko specialistai – optimistai. „Tikime, kad visos šios priemonės greičiau duos rezultatų, ir mums pavyks ne tik išsaugoti čia jau gyvenančius paukščius, bet ir pagausinti jų populiacijas“, – sako T.Kalašinskas.
Anot jo, reikia tik ilgesnio laiko, mat net iškėlus dirbtinius lizdus nereikia tikėtis, kad paukščiai juose iš karto apsigyvens. Kol jie pripažįsta tokią žmogaus pagalbą, neretai praeina ir 5 metai, o lizdas per tą laiką susensta.
Peri ir kiti reti paukščiai
Poligono teritorijoje peri ir daug kitų retų ir pažeidžiamų rūšių miško sparnuočių. Pastaraisiais metais stebėtos 12 rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą. Čia aptinkami vištvanagis, pievinė lingė, mažasis ir didysis ereliai rėksniai, pelėsakalis, tetervinas, gervė, griežlė, raudonkojis tulikas, kukutis, žalioji meleta, dirvoninis kalviukas.
Toje teritorijoje peri ir visoje ES saugomos rūšys – mažieji ereliai rėksniai, jerubės, juodosios meletos, vidutiniai geniai, raibosios devynbalsės, lygutės, mažosios musinukės, paprastosios medšarkės.
Vainuto miškų kompleksas yra svarbi miško paukščių perėjimo vieta. Čia įprastos mišriems eglės ir lapuočių medžių miškams būdingos rūšys: paprastasis suopis, slanka, strazdas giesmininkas, žalioji pečialinda, nykštukas. O senesni brandūs ir bręstantys medynai yra puiki vieta perėti uoksiniams paukščiams – margasparnei musinukei, bukučiui, mėlynajai zylei ir kt.