Vainuto neįgaliųjų bendrystei – jau 20 metų

vainuto neigalieji sodina20 metų remiant ir palaikant vieni kitus, kartu keliaujant, kartu džiaugiantis dėl kiekvieno sėkmės ir liūdint, jei kurį nors ištiko nelaimė, – tokį kelią nuėjo Šilutės neįgaliųjų draugijos Vainuto poskyrio nariai, prieš savaitę susirinkę paminėti šios apvalios sukakties, o kartu ir pasidžiaugti rudens derliumi, pasidalinti jo dovanotomis gėrybėmis ir tiesiog pasibūti kartu.

Prieš du dešimtmečius vainutiškius bendrai veiklai subūrė dabar jau a.a. Kostas Vytuvis, o vėliau vadovavimą poskyriui perėmė Anelė Lileikienė.

Ilgametei pirmininkei skambėjo rajono ir seniūnijos vadovų ir pačių neįgaliųjų padėkos, o jubiliejinį renginį ateinančioms kartoms – šiandieninių neįgaliųjų vaikams ir vaikaičiams ilgai primins pasodinta sidabrinė eglaitė.

Apkeliavo visas įdomias Lietuvos vietas

Vainuto poskyris vienija beveik 60 neįgaliųjų. Kiek jų buvo prieš porą dešimtmečių, nepasakytų niekas. Žinoma tik, kad tuomet, kai 1998-aisiais prie šios grupės prisijungė dabartinė pirmininkė A.Lileikienė, grupėje jų buvo vos 14.

Apžvelgdama savo pirmininkavimo metus, A.Lileikienė prisiminė, jog ypač aktyvūs tuomet buvo Jonas Sudeikis, Juozas Mockus, Zosė Naujokienė, Ona Žygaitienė, Juzefa Birbalienė, Rasa Gečaitė, Zofija Čėsnienė, Marytė Pielikienė, Filomena ir Kazimieras Kurlinkai, a.a. Edmas Palubinskas.

4 slaugomus, 13 turinčių sunkią negalią, keliasdešimt lengvesnės negalios apylinkės senjorų – štai tokį beveik 60 žmonių kontingentą dabar buria jau 13 metų jam vadovaujanti A.Lileikienė. Todėl ir stebina, kad šie žmonės jau apkeliavo visas Lietuvos sakralines ar tiesiog įdomias vietas, dalyvavo daugelyje rajono renginių, o, pavyzdžiui, šiemet jau spėjo pamatyti ir Valdovų rūmus, ir pabuvoti Trakuose.

Negalėtų remti, jei neturėtų rėmėjų

Didžiausias jų rūpestis – ne kelionės, o pagalba vienas kitam. Todėl kur buvusios, kur nebuvusios pirmininkė, jos talkininkės Valentina Vingienė ir Salomėja Pakalnienė, prie jų dažnai prisijungianti seniūnijos socialinio darbo organizatorė Marta Miliauskienė suka pas tuos, kurie iš namų beveik nebeišeina.

„Pagrindinis mūsų uždavinys – aprūpinti visus neįgalius ir vyresnius vainuto neigaliejiapylinkės žmones slaugos priemonėmis“, – sako A.Lileikienė. Moteris nebesuskaičiuoja, kiek per jos vadovavimo laiką išdalinta vežimėlių, lazdų, vaikštynių ir sauskelnių.

„Jei mūsų neremtų rėmėjai, neturėtume ir ko dalinti“, – sako pirmininkė ir vardija rėmėjus: švedų labdaros organizacija „Tikėjimas. Viltis. Meilė“, Vokietijos Cuxhaveno diakonija, europarlamentaras Zigmantas Balčytis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Visada jai padeda ir seniūnas Vitalijus Mockus, Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro kolektyvas. O didžiausios pagalbos A.Lileikienė  sulaukia iš Gerumo namų, kuriems pati vadovauja, moterų, kurios visos yra Neįgaliųjų draugijos narės.
„Aldona ir Antanas Misiuliai, Aldona Gečienė, Birutė Tribičienė, Salomėja Pakalnienė, Kazimiera Agintienė – be jų nieko nepadaryčiau. Neįsivaizduoju, kaip dirbčiau ir be Aldonos Skurdelienės, Onos Grublienės, Janinos Paldauskienės pagalbos“, – kiekvienam gerą žodį rado pirmininkė.

Žavisi kitų darbais

Aplenkdama save, ji pasakoja, koks gerumo pavyzdys visiems yra bikavėniškė Zenaida Bernotienė, kuri, nors ir turėdama visišką negalią, mezga kojines ir dovanoja jas kitiems seniūnijos žmonėms. Nuo jos neatsilieka V.Vingienė, kurios siuvinėtais paveikslais ir riešinėmis grožisi visas rajonas, Juzefa Palubinskienė, kurios peizažai ir natiurmortai irgi žavi parodų lankytojus.

Per A.Lileikienės vadovavimo laiką Vainute buvo surengtos dvi neįgaliųjų spartakiados. Pirmininkė ypač džiaugėsi, kad pagal būsto pritaikymo programą gyvenimo sąlygos buvo pagerintos R.Gečaitei, kad jos neįgalieji sveikatos galėjo pasisemti „Senjorų Eldorado“ parengto projekto metu.

Už triūsą su neįgaliais žmonėmis pirmininkei dėkojo ir gėles teikė rajono merė Daiva Žebelienė, Šilutės neįgaliųjų draugijos pirmininkė Laimutė Dulkytė, Vainuto pedagogai, rajono politikai.

Iki vėlyvos pavakarės neįgalieji bendravo, gėrėjosi vieni kitų išaugintomis sodų ir daržų gėrybėmis, plojo vietos pradinukų ir Bikavėnų kapelos „Lolytėlė“ pasirodymams, rinko gardžiausius pyragus ir rudeniškiausius valgius, šoko ir dainavo.