Vainuto gyventojai pastebėjo, kad šiais metais jų miestelio centre neįprastai padaugėjo stovinčių mašinų, ypač – pietų metu. Žino jie ir priežastį – vietos verslininkė Laima Rimkienė čia atidarė kavinę „Uta“.
Solidžiais ir skoningai patiektais kepsniais savo klientus maitinančios šios kavinės šeimininkė ir virėjos sulaukė ne tik vietinių, bet ir pravažiuojančiųjų palankumo.
Klausiami, ar džiaugiasi, kad miestelyje turi kavinę, vainutiškiai atsako, jog tai – didelis privalumas, mat dabar jau yra kur pasikviesti svečią, praleisti vakarą. „Apskritai – ir Vainutas, ir mes kartu su juo dabar „kultūrėjame“, – sako vainutiškiai.
Turėti kavinę svajojo seniai
L.Rimkienės maitinimo įmonės paslaugas per 10 metų spėjo pamėgti ne tik Vainuto apylinkių, bet ir tolesnių vietovių gyventojai. Iki šiol verslininkė dirba buvusiuose Vainuto kultūros namuose – čia nuomoja patalpas, kuriose įrengė banketinę salę.
Verslininkė visada mielai darbo ėmėsi ir tada, kai buvo prašoma surengti kokį priėmimą ar atidarymą įmonėse ar įstaigose. Tokių prašymų vis daugėjo, mat gandas apie vainutiškės itin skoningai padengtus stalus, gardžius užkandžius ir labai priimtinas kainas sparčiai plito iš lūpų į lūpas.
Laima sako visada svajojusi turėti tokią vietelę, kurioje galėtų laisvai fantazuoti ir improvizuoti, kur galėtų sukurti jaukią aplinką, kurią pamėgtų klientai.
Tokias mintis vis labiau skatino ir seniūnijos darbuotojai, nuolat girdėję prošal važiuojančiųjų klausimą: „Kur Vainute galima būtų pavalgyti? Negi pas jus nėra kur išgerti puodelį kavos?..“
Tokios vietos čia nebuvo.
Pavadinimą derino prie savojo krašto
Įgyvendinti savo svajonę ir vainutiškių pageidavimą Laima ėmėsi pernai, tad šiemet sausį duris atvėrė A.Baranausko g. 15 įsikūrusi „Uta“.
Kodėl „Uta“?, – klausiame Laimos, ir išgirstame, kad vietos verslas negali atsiriboti nuo vietinės istorijos ir vietovardžių. Beišdžiūstantis upeliukas Uta ir dabar dar teka Vainuto apylinkėse, vietiniai seniai pamėgo ir šokių kolektyvo tokiu pat pavadinimu pasirodymus.
„Derinomės prie savojo krašto aplinkos“, – sako Laima.
Dideli kepsniai, gardūs desertai
Peržengusius „Utos“ slenkstį klientus pasitinka jauni padavėjai Rolandas Rimkus ir Vilmantas Štėras. Tai Laimos sūnus ir žentas, mielai sutikę talkinti jai versle.
L.Rimkienei savos ir virtuvėje dirbančios moterys – ilgametė kolegė vainutiškė Virginija Jucikienė, taip pat vainutiškė Inga Vaitkienė ir bikavėniškė Rūta Baranauskienė.
Žinoma, darbo užtenka ir pačiai Laimai, ypač – pastaruoju metu, kai ėmė sparčiai daugėti kavinės klientų.
„Kaip gali nedaugėti?“ – aiktelime, pamatę firminį kepsnį „Uta“ su baravykais ir pajutę gardų jo kvapą.
„Jūs dar nematėte, kaip atrodo kiaulienos kepsnys „Alkaniems“ – pamatę dar ne taip aikteltumėte“, – atitaria prie gretimo staliuko įsitaisiusių vyrų ketveriukė. Anot jų, jis tokio dydžio, kad jį įveikti ryžtasi net ne kiekvienas alkanas vyras.
„Utoje“ galima rasti ir kuklesnių porcijų. Pavyzdžiui, dienos pietūs, kuriuos spėjo pamėgti ir vietiniai, ir pravažiuojantieji. Už maždaug 3 eurus čia jums patieks ir sriubos, ir antrąjį patiekalą bei gėrimą.
Dabar dažnas vainutiškis, sulaukęs svečių, juos priima nebe namuose, bet jau vedasi į kavinę ir ragina paskanauti „Utos“ virėjų kepto obuolių pyrago su ledais arba šokoladinio pyrago, ledų deserto.
Kitos vasaros tikslas – kiemelis
Laima apgailestauja šiemet nespėjusi taip, kaip norėtų, sutvarkyti savo kavinės aplinkos, bet Vainuto jaunimui, panašu, tai nė motais. Jau ir praėjusią vasarą jauni žmonės vakarus leido kiemelyje, šalia kavinės, po skėčiais.
„Kavinė moko mūsų vaikus kultūringiau leisti laisvalaikį“, – sakė kelios vainutiškės. O kiek pagalvojusios pridūrė, jog ir joms pačioms, ir jų vyrams – tai į naudą.
„Dabar galime pabendrauti, išgerti puodelį kavos kultūringoje aplinkoje, bent trumpam atitrūkusios nuo namų ir darbų, galime nesibaiminti ir netikėto svečio, nes visada galime jį pakviesti ir pavaišinti kavinėje“, – kalbėjo vainutiškės.
Laima žada, jog kitąmet „Utos“ kiemelis tikrai bus aptvertas ir skoningai sutvarkytas – čia pražys gėlės, čiurlens fontanėlis.