Šilutiškė Vaiva Kraftaitė mano, kad nėra vien tik vyriškų, ar vien tik moteriškų darbų. Jau daugiau kaip metus ji dirba iš pirmo žvilgsnio vyrišką darbą – vairavimo instruktore „LT Respublikos vairavimo mokykloje“.
„Aš nemanau, kad tai vyriškas darbas, tiesiog moterys jo nedirba. O juk moterys daugeliu atveju yra žymiai geresnės vairuotojos ir mokytojos“, – dabar jau mano Vaiva.
Visgi ji pripažįsta, kad prieš pradėdama dirbti šį darbą, irgi turėjo persilaužti per įsitikinimus (visų pirma – savo), kad moterys negali dirbti tokio darbo. Dabar ji džiaugiasi, kad dirba su žmonėmis ir mato savo darbo rezultatus – mokinius, tapusius vairuotojais.
Vakar minėjome Tarptautinę moters dieną, tad šiandien jums siūlome pažintį su moterimi, laužančia stereotipus – stipria, mėgstančia automobilius, gamtą ir žvejybą…
Pastūmėjo direktorius
Kai daugiau nei prieš dvejus metus laiko Vaiva ėjo į pokalbį dėl darbo „LT Respublikos vairavimo mokykloje“, negalvojo, kad taps instruktore – norėjo dirbti administratore.
„Kai dalyvavau pokalbyje dėl administratorės darbo, direktorius Kęstutis Videikis pastebėjo mano galimybes ir pasiūlė iš pradžių padirbėti administratore, o vėliau instruktore. Jo nuomone, moterys yra geriausios vairavimo instruktorės ir vairuotojos“, – prisimena Vaiva.
Anot jos, tapti instruktore nebuvo ypatingai sudėtinga. Kadangi ji turėjo aukštąjį išsilavinimą, reikėjo išklausyti mėnesio mokymus „Vairavimo mokytojų ir vairavimo instruktorių pirminis mokymas“, kuriuose buvo dėstomi pedagoginiai ir psichologiniai dalykai. Be to reikėjo išlaikyti teorijos egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“ ir užsiregistruoti Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje.
„2016 metų spalio 13-ąją buvo pirmoji mano vairavimo pamoka su mokiniu. Siaubingai bijojau“, – prisipažįsta Vaiva. Pirmaisiais kartais ji bijojo ir mokinių reakcijos, ypač vaikinų. Tačiau nebuvo nė vieno, kuris būtų atsisakęs su ja važiuoti vien dėl to, kad ji moteris.
„Praktiškai visų rekcija, kai pamato moterį vairavimo instruktorę, būna teigiama. Dabar kai kurie besimokantieji vairavimo netgi džiaugiasi patekę pas mane“, – sako ji.
Vaiva juokauja, kad tikriausiai vairuoti jau yra išmokiusi visą Pirmosios gimnazijos klasę, nes pas ją ateina klasiokai, apie vairavimo instruktorę sužinoję vienas iš kito. Šilutiškei dirbti šį darbą patinka, nes ji greit pamato savo darbo rezultatą, ne taip, kaip būtų dirbant biure su dokumentais.
„Čia pradėjai nuo nulio ir pakilai iki tokio lygio, kad žmogus išsilaiko teises. Tavo darbo rezultatas pasimato pakankamai greitai ir akivaizdžiai“, – džiaugiasi ji.
Su automobiliais nuo mažų dienų
V.Kraftaitė turi du aukštuosius išsilavinimus – administravimo ir ekonomikos. Baigusi studijas 4 metus ji dirbo transporto vadybininke, nedidelėje įmonėje. Jauna moteris sako, kad tapusi vairavimo instruktore nuo transporto niekur toli nepabėgo.
Beje automobiliai, vairavimas jai patiko nuo mažų dienų. Dar vaikystėje, kai tėtis remontuodavo mašiną, Vaiva sėdėdavo ir žiūrėdavo ką jis daro. Automobilio konstrukcija jai buvo įdomi visada, todėl ji puikiai žino kas yra po kapoto dangčiu, kokį garsą skleidžia ūžiantis guolis ar barškantis lankstas.
Moteris prasitaria, kad praėjusių metų rugsėjį ji išsilaikė ir motociklo vairavimo teises. Šiuo metu ji ruošiasi pirkti motociklą, o vasarą gal pavyks įgyvendinti svajonę – motociklu apvažiuoti aplink Lietuvą, aplankant Lietuvos pasienyje esančius miestelius ir kaimelius. Vaiva neslepia, kad šią kelionę skirs Lietuvos šimtmečiui.
Ne vienintelė Lietuvoje
Šilutiškė žino, kad Lietuvoje ji nėra vienintelė vairavimo instruktorė, daugiau moterų dirba Vilniuje ar Kaune. Kitos moterys moko ne tik praktinės, bet ir teorinės vairavimo dalies. Beje, ir savo vairavimo mokykloje ji turi kolegę skuodiškę.
Vaiva neskirsto darbų į moteriškus ar vyriškus. „Jeigu darbas reikalauja fizinės jėgos, tai jos kartais moteris turi net daugiau, negu vyras. O galbūt viską įmanoma padaryti protingai, o ne fizinę jėgą naudojant“, – sako ji.
Žinią, kad ji taps vairavimo instruktore palankiai priėmė tiek šeimos nariai, draugai, tiek kolegos. Niekas niekada nepasakė „nesugebėsi ir nedaryk, nes tai nemoteriška“. Vaiva sako, kad šis darbas reikalauja ir bendravimo įgūdžių, psichologinių žinių. Nesutarimus su mokiniais ji stengiasi išsiaiškinti vietoje. Niekada nesistengia kelti balso, nors kartais ir tenka pasakyti kažką griežčiau.
Vaiva mano, kad jeigu žmogui nepavyksta vairuoti, jis visų pirma turi pats nugalėti savo baimę. Po kurio laiko dauguma žmonių persilaužia.
„Matosi kada žmogus prie vairo pasijaučia laisvai. Tuomet jis pradeda priimti visai kitokius sprendimus, pasikeičia netgi jo sėdėjimas už vairo, judesiai. Jeigu kiekvieną sekundę jausi įtampą, nieko nesigaus, negalėsi vairuoti“, – sako instruktorė.
Šilutė per daug patinka
Vaiva gimė ir užaugo Šilutėje. Kol kas iš čia ji niekur neplanuoja išvažiuoti, nes sako, kad Šilutė jai per daug patinka. Dar studijuodama dieninėse studijose Klaipėdoje ji pasigesdavo išėjimo į gamtą, tad didmiesčiai jos netraukia.
„Šilutėje – kelis žingsnius paeini ir turi gamtą. Esu išprotėjusi dėl to. Nepaprastai patinka laisvalaikį praleisti gamtoje su fotoaparatu, su meškere, žygiuose“, – atvirauja Vaiva.
Jai patinka visiškai laukinė gamta, kur galima pasižiaugti vienatve. Anot Vaivos, pats geriausias laikas būna su meškere, kai gali viską apgalvoti, susiplanuoti. Dažniausiai ji žvejoja viena ir ne dėl žuvies, o dėl malonumo. Jeigu ne gamtoje, tai laisvalaikį leidžia su knyga, susitinka su draugais.
Dar vienas jos laisvalaikio pomėgis – lobių paieška, vadinamasis „Geocathing“. Yra programėlės, kuriose sudėti taškai, kur yra paslėpti lobiai. Tai dažniausiai dėžutės su popieriukais, kurią radęs užsirašai, kad radai. Lobių paieška praplečia akiratį, nes lobiai būna padėti kokiose nors žinomose vietose.
Vasaromis su draugais Vaiva stengiasi vieną kartą išvažiuoti į užsienį. Dažniausiai keturių draugų kompanija renkasi pigius skrydžius ir nedideles salas, kad būtų įmanoma kuo plačiau jas apvažiuoti.
„Jei renkiesi didelę šalį, per savaitę jos nepažinsi taip, kaip mažos salos“, – sako Kipre, Maltoje, Sicilijoje, Koso salose pabuvojusi šilutiškė.
Vaiva sako, kad daugiausiai džiaugsmo gyvenime jai teikia smulkmenos, nes dideli dalykai prasideda nuo mažų. Ji stengiasi mėgautis kiekviena smulkmena, kiekviena gražia akimirka, o neigiamose situacijose visada pamatyti teigiamų dalykų.
{jcomments off}