Net 59 proc. vairuotojų susierzina, kai dviratininkai pavojingai važiuoja kelio pakraščiu, nors šalia yra dviračių takas, pusę erzina, kai einant šaligatviu pro juos dideliu greičiu pravažiuoja elektrinis paspirtukas ar kai kiti vairuotojai naudojasi telefonu be laisvų rankų įrangos.
Pripažįsta netinkamai vairavę
Nors vairuotojai nedažnai pripažįsta padarę pažeidimus ar elgęsi neetiškai, 20 proc. respondentų atviravo viršijantys leistiną greitį. 14 proc. teigė, kad apimti emocijų nevengia panaudoti garso signalo, 13 proc. supykę nesidrovi šaukti, mosuoti rankomis ar kitaip išreikšti pykčio. Net 9 proc. prisipažino, kad sąmoningai neleidžia kitam automobiliui persirikiuoti į jų eismo juostą, nors jie ir signalizuoja posūkiu.
„Emocijos neprisideda prie sklandaus ir saugaus vairavimo. Žinoma, kartais gali prireikti įspėti kitą eismo dalyvį garso signalu, tačiau 8 proc. žmonių prisipažino, kad tai daro kasdien. Tai gali rodyti padidėjusį nervingumą, kuris gali daryti neigiamą įtaką vairuotojo dėmesiui ir susikaupimui. Mokslo metų pradžioje spūstys – įprastas reiškinys, todėl kelionei reikėtų skirti daugiau laiko, iš namų išvažiuoti anksčiau. Jei tokio pasirinkimo neturime, reikėtų ramiai priimti faktą, kad į darbą tądien vėluosime, o keliuose elgtis protingai“, – sako Guoda Jasaitė, draudimo bendrovės „If“ atstovė.
Skirtingos transporto priemonės
Tyrimas parodė, kad problemų kyla, kai tame pačiame kelyje važiuojama skirtingais greičiais. Pavyzdžiui, 59 proc. apklaustųjų trukdo dviratininkai, važiuojantys važiuojamąja dalimi, kai šalia yra dviračių juosta. 47 proc. nepatinka tarp automobilių važiuojantys mopedai ar motociklai. Ta pati problema matoma kalbant apie šaligatvius: 42 proc. žmonių teigė, kad jiems nepatinka dideliu greičiu šaligatviu važiuojantys ir pėsčiuosius lenkiantys dviratininkai. Elektrinių paspirtukų atveju tai kelia nerimą net 51 proc. pėsčiųjų.
„Nėra jokios priežasties ką nors kaltinti. Jei dviratininkams nėra specialaus tako, natūralu, kad mažas jų greitis gali trukdyti vairuotojams, o pėstiesiems – per didelis. Aplenkdami pėsčiuosius tiek dviratininkai, tiek paspirtukininkai turėtų stipriai sumažinti greitį – taip išvengtume ir daugelio avarijų. Idealioje situacijoje automobiliai, dviratininkai ir pėstieji turėtų judėti atskirais keliais“, – aiškino G. Jasaitė.
Lyginant Baltijos šalių eismo kultūrą, akivaizdu, kad lietuvius labiau erzina skirtingos transporto priemonės viename kelyje. Latvijoje mažiausiai toleruojami lėti vairuotojai, o Estijoje labiausiai erzina, kai kas nors staiga persirikiuoja į jų eismo juostą.
Apklausoje dalyvavo daugiau nei 1 000 žmonių iš kiekvienos šalies.